Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. gegužės 23 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7524322
Šiandien: 292
Dabar: 31
Prenumerata
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Šiluvos seniūnija

 



Bukoto g. 8, Šiluvos mstl., 60432 Raseinių r. sav.
Faksas (8 428)  41 578
El.paštas siluva@raseiniai.lt



 
Seniūnijos nuostatai

2015 m. seniūnijos ataskaita
2014 m. seniūnijos ataskaita  
2013 m. seniūnijos ataskaita
2012 m. seniūnijos ataskaita
2011 m. seniūnijos ataskaita


Pareigos Vardas, pavardė Telefonas El. paštas   Darbo laikas
Šiluvos seniūnijos seniūnas Juozas Šlepas (8 428)  43 167 siluva@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn. 
8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Vyriausioji specialistė Rita Tamutienė (8 428)  43 149 rita.tamutiene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn. 
8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Vyresnioji specialistė Justina Sebeckytė (8 428)  43 011

justina.sebeckyte@raseiniai.lt

P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Žemės ūkio ir kaimo plėtrosskyriaus specialistė Dalia Urbonienė (8 428)  20 020 dalia.urboniene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Rita Savickienė 8 671  65 105 rita.savickiene@raseiniai.lt P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Neringa Burinskaitė 8 647  28 019 neringa.burinskaite@raseiniai.lt   P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.

 

Seniūnaičiai
Eil.
Nr.
Seniūnaitija Vardas, pavardė Telefonas
1. Šiluvos Pušyno Gintaras Kniečiūnas 8 686  04 436
2. Šiluvos Centro Alvidas Adomavičius  8 686  01 632
3. Žaiginio Arvydas Rašimas 8 686  04 593
4. Katauskių  Vilija Meištininkienė 8 686  04 378
5. Lyduvėnų  Stasys Kaušius 8 686  04 399

  

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI
 

   1. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Šiluvos seniūnijos seniūnaičių sueigos protokolas Nr. 1 »»»

 


ŠILUVOS SENIŪNIJA 


Apie Šiluvos seniūniją
 
   Šiluvos seniūnija užima 22 690 ha plotą, iš  jo 60 % tenka žemės ūkio naudmenoms, 25 % miškams ir 15 % vandenims bei kitos paskirties plotams. Per seniūnijos teritoriją teka Dubysos upė. Iš viso seniūnijoje yra 3 miesteliai- Šiluvos (610 gyventojų), Žaiginio (338 gyventojai), Lyduvėnų ( 85 gyventojai),  ir 77 kaimai. Didesni iš jų: Katauskių ( 257 gyventojai), Gintaučių ( 115 gyventojų), Naudvario (109 gyventojai), Bogušiškių (106 gyventojai). Visoje seniūnijoje gyvena 2330 gyventojų: 1118 vyrų, 1212 moterų. Seniūnijos centras -Šiluvos miestelis. Šiluvos miestelis įsikūręs19 kmį šiaurę nuo Raseinių,8 kmį pietus nuo Tytuvėnų, prie kelio Raseiniai-Tytuvėnai- Radviliškis.

   Seniūnijos teritorijoje yra 2 pašto skyriai,  Šiluvos gimnazija., Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykla- daugiafunkcis centras, 3 bibliotekos, 3 bažnyčios, koplyčia, kultūros namai ir viena laisvalaikio salė, penkios bendruomenės, ambulatorija, 2 med. punktai, vaistinė, 8 parduotuvės, kavinė- restoranas, 2 kaimo turizmo sodybos, vonios baldų gamybos įmonė, medžio apdirbimo įmonė.

   2002 m. rugpjūčio 10 d. Šiluvoje pašventintas miestelio herbas (2002 m. vasario 19 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu) ir vėliava.

   Šiluvos seniūnijoje gimė ir augo nemažai garsių žmonių. Pačioje Šiluvoje gimė dailininkas, tapytojas, Peterburgo dailės akademijos akademikas Juozapas Oleškevičius (1777 – 1830), Žalakiškiuose – žymus biologas Pranciškus Šivickis (1882 – 1968), Šiluvoje – aktorius Antanas Mackevičius (1902 – 1985), žurnalistas Pranas Želvys (g. 1925), operos ir baleto teatro artistas Henrikas Antanas Banys (g. 1927), Zbaro kaime – profesorius Alfonsas Vaišvila (g. 1942), Pažobryje – pasaulinę šlovę pelnęs režisierius Eimuntas Nekrošius (g. 1952 m.), Plaugiuose – poetas Mykolas Linkevičius (1909 – 1941), Leonavoje – LR Seimo narė, poetė Dalia Teišerskytė (g. 1944), Lyduvėnuose – habilituotas mokslų dr. Narimantas Titas Zdankus (g. 1937), kino režisierius Henrikas Šablevičius (g. 1930), Valstybės ir politikos veikėja, muzikologė, LR Seimo narė (nuo 1992 m.)Vilija Aleknaitė Abramikienė (g. 1957).

   Šiluva – ne tik Raseinių krašto įžymybė bei pasididžiavimas, ši vieta svarbi visos Lietuvos krikščionims. Miestelis išsidėstęs didžiųjų pelkių Šiluvos Tyrelio pakraštyje, šilais apaugusioje vietoje. Iš čia ir kilo vietovės pavadinimas, iš pradžių vadinosi: Šidlava, Šilava, o vėliau Šiluva.

   Šiluva kartais pavadinama Lietuvos Lurdu, tai viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos apsireiškimas pripažįstamas bažnyčios. Nustatyta, kad Marijos apsireiškimą matė tikri istoriniai asmenys – kalvinų seminarijos rektorius – bakalauras Saliamonas Grocijus ir Šiluvos kalvinų katechetas Mikalojus Fiera.

   Vietovė yra minima nuo XV a. Manoma, kad pirmosios sodybos čia atsirado dar prieš 1409 m. Kaimelis išaugo XV a. viduryje, jame buvo dešimt sodybų.   

   Šiluvos istorija neabejotinai glaudžiai persipynusi su religija. Pirmąją katalikų bažnyčią Šiluvoje 1457 m. pastatė Petras Gedgaudas, turėjės čia dvarą (jo portretą galima pamatyti bažnyčioje). Pasakojama, kad statomai bažnyčiai jis iš Romos atvežė Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslą, kuris tikinčiųjų yra laikomas stebuklingu. XVI a. bažnyčios klebonas, slėpdamas paveikslą nuo įsigalėjusių kalvinų, užkasė jį metalinėje skrynioje. Tikintieji vėl pamatė paveikslą tik tada kai buvo pastatyta nauja katalikų bažnyčia (1623 m.).

 

   Šiluvos augimą galėjo skatinti svarbus traktas nuo Jurbarko per Raseinius į Šiaulius. Greičiausiai dėl to XV a. pab. – XVI a. pr. susidarė galimybės bažnytkaimiui virsti miesteliu.

   XVI a. į Šiluvą įsisukus reformacijos vėjams, nebeliko ir Šiluvos katalikų bažnyčios. Šiluvos istorijos kryptį pakeitė Švč. Mergelės apsireiškimas. Nauja nedidukė medinė bažnyčia pastatyta katalikams atgavus žemes 1623–1624 m. klebono Jono Smolkos-Kazakevičiaus rūpesčiu. Atgaivinus Marijos Gimimo atlaidus, suplaukdavo žmonių minios. Tuomet prireikė naujos bažnyčios, apie 1641-uosius pastatyta gerokai didesnė kryžiaus formos medinė bažnyčia.

   1760 m. klebonas J. D. Lopacinskis savo lėšomis pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią, kurią 1775 m. užbaigė klebonas Tadas Bukota. Baroko stiliaus bažnyčios dekoravimo darbai truko 25 metus, ją puošia daugybė skulptūrų. Be to galima pasigėrėti - nepaprastai vieningu, XVIII a. trečiajame ketvirtyje Tomo Podgaiskio sukurtu vidaus dekoru. 1976 m. bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas (graikiškai bazilikos – karališkas).

   Nepriklausomybės metais miestelis gražėjo: nutiesti šaligatviai, apšviestos gatvės. 1934 m. pastatyti gražūs šaulių namai su sale, veikė žemės ūkio mokykla, dvi pradinės mokyklos, liaudies universitetas, paštas, valsčiaus savivaldybė, knygynas, vaistinė ir kt.

   Gyvenvietėje dominuoja vienaukščiai mediniai gyvenamieji namai su mansardomis. Nedidelio aukščio, harmoningos architektūros fone išsiskiria aukšti bazilikos ir koplyčios pastatai, tai miestelio širdis.

   1906 m. architektas Antanas Vivulskis suprojektavo Švč. Dievo Motinos apsireiškimo koplyčią, kuri buvo pastatyta 1912-1924 m. Koplyčia pastatyta aplink akmenį su Marijos pėda, jos pamatus pašventino prelatas – poetas Maironis. Koplyčios stilius yra lietuviškų kryžių ir Egipto pilonų derinys. Aukštis siekia 44 m. Centre Švč. Mergelės Marijos statula, kaip Karalienės ir Laimėtojos.

   2000 m. baigtas įgyvendinti A.Vivulskio sumanymas: pastatytos angelų skulptūros, kurių autoriai R. ir R. Antinai (tėvas ir sūnus).

   1993 m. Šiluvą savo apsilankymu pagerbė popiežius Jonas Paulius II. 1994 m. altoriuje prie akmens, įrengta atminimo lenta su įrašu: „Šventasis Tėvas Jonas Paulius II 1993-09-17 meldėsi prie šio altoriaus, atsiklaupęs pabučiavo šį akmenį ir jį palaimino”. Taip pat popiežiaus apsilankymui atminti yra pastatytas popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo kryžius.

   Šiuo metu Šiluvos šventovė yra įtraukta į nacionalinį Jono Pauliaus II piligrimų kelią.

   Miestelis labai atsinaujino, ruošiantis 400 metų Apsireiškimo jubiliejui.2003 m. duris atvėrė dvasinis centras – Šiluvos Jono Pauliaus II namai, kuriuose gali apsistoti piligrimai. Įrengtas pažintinis takas nuo Šiluvos iki Dubysos, sutvarkyta Marijos aikštė priešais Baziliką.

   2008 m. vasario 28 d. rajono savivaldybės tarybos sprendimu Šiluvoje esanti Lyduvėnų gatvė pavadinta popiežiaus Jono Pauliaus II vardu.

   Svarbiausias miestelio renginys - kasmetiniai Šilinių (Mergelės Marijos gimimo) atlaidai, tradiciškai vykstantys rugsėjo 8-15 d. visada sulaukia išskirtinio dėmesio ir svečių (aplanko iki 100 000 lankytojų). Jų metu įprastai ramiose, nedidelėse Šiluvos gatvelėse šurmuliuoja maldininkai ir prekybininkai. Sakoma, kad tuo metu šis nedidelis miestelis dėl žmonių skaičiaus tampa dideliu miestu. Be didžiųjų atlaidų, maldininkai į pamaldas Šiluvoje suvažiuoja ir kiekvieno mėnesio 13-ąją – Marijos dieną.

 

 

 



 


Informacija atnaujinta: 2017-03-07 14:41:45
 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.