RASEINIŲ SENIŪNIJA 

Apie Raseinių seniūniją
 
   Raseinių seniūnija (anksčiau vadinama apylinkė) įkurta 1963 m. sujungus Baraičių ir Laužų apylinkes. Raseinių seniūnija užima 14771,86 ha plotą. Iš viso seniūnijoje yra 52 kaimai. Didesni iš jų: Norgėlai (686 žm.), Ramonai (386 žm.), Gruzdiškė (380 žm.) ir Gabšiai (308 žm.). 2016 m. seniūnijoje gyveno 3256 gyventojai. Pagal gyventojų skaičių Raseinių seniūnija Raseinių rajono savivaldybėje užima trečią, o pagal užimamą plotą – penktą vietą. Seniūnijos centras yra Raseinių mieste.
   Raseinių seniūnijos teritorijoje yra įsikūrusios stambios įmonės.
   Viena iš stambesnių seniūnijos įmonių – Danijos kapitalo įmonė UAB „Danspin“. Pagrindinė įmonės veikla – tekstilės, medvilnės, vilnos ir kitų tekstilės pluoštų parengimas ir verpimas, natūralių, sintetinių ar dirbtinių gijų verpalų sukimas ir tekstūravimas. Kita stambi įmonė - uždaroji akcinė bendrovė „Norvelita“. Pagrindinė bendrovės veikla – žuvų produktų gamyba, žuvų šaldymas, prekyba žuvų produktais ir šaldytomis žuvimis. Gabšiuose veikia dar viena stambi įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių žuvininkystė“. Pagrindinė UAB „Raseinių žuvininkystė“ veikla – karpių auginimas ir gyvų žuvų realizavimas. Seniūnijoje yra įsikūrusi valstybinė įmonė Raseinių miškų urėdija. Bendras miškų urėdijos plotas - 41 tūkst. ha. Savo veiklą plečia UAB „Litspin“, UAB „Teksrena“, UAB „Bilderis“, UAB „Medieva“.

Lankytinos vietos

   Seniūnija turi nuostabių lankytinų vietų: Alėjų Švč. Trejybės bažnyčia (Alėjų k.), Kryžių kelio stotys (Raseiniai – Šiluva kelias), Padubysio piliakalnis, vadinamas Kaukuru (į šiaurės rytus nuo Kengių k.). Poilsiavietė Padubysio k. (prie Padubysio piliakalnio). Paminklas žuvusiems Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės partizanams (Plauginių miško palaukėje, Alėjų k.). Poilsiavietė su baidarių sustojimo vieta prie Dubysos, kaimo turizmo sodyba „ Karpynė“, kur kiekvienas gali pailsėti, rasti savo širdžiai mielą kampelį.

Alėjų Švč. Trejybės bažnyčia (Alėjai, Raseinių r. sav.)

   Alėjų kaime, prie Kelmės-Raseinių kelio, prie Alėjos upės ir jos dešinio intako Gedotės santakos 1939-1940 m., kun. Rudzinsko iniciatyva pastatyta medinė neogotikinė, turinti istoristinių elementų Švč. Trejybės bažnyčia. Bažnyčia – kryžminio plano, su 3 fasado bokštais ir bokšteliu virš presbiterijos. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis, vidurinę navą dengia skliautai. Šventoriuje yra senosios kapinės. Parapijos tikinčiųjų kapinės yra greta bažnyčios.
   Alėjų palivarkas nuo 17 a. priklausė dominikonams. 1716 m. dominikonai čia buvo pastatę mūrinę Švč. Trejybės koplyčią, kur kelis šimtmečius šventadieniais laikydavo pamaldas ir iškilmingai švęsdavo švč. Trejybės iškilmes. Ant koplyčios pamatų pastatyta dabartinė bažnyčia. Po karo Alėjų bažnyčia kun. K. Rajunčiaus buvo atnaujinta ir užbaigta bei įrengta.
   Švenčiausios Trejybės atlaidai – birželio 7 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Kryžių kelio stotys (Raseiniai – Šiluva kelias)

   2012-2013 m. vyko projektas Kryžių kelio stotys, pagal Raseiniai – Šiluva kelią. Projekte dalyvavo 13 medžio meistrų iš Raseinių, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Prienų, Jurbarko ir Elektrėnų. Menininkai parengė projektus, pagal kuriuos, laikantis senų tradicijų, skobė koplytstulpius, kryžius. Meistrų sukurti kryžiai ir koplytstulpiai, kaip vienas ansamblis, sustojo į vieną gretą ir papuošė Raseiniai – Šiluva kelią. Aštuoniolikos kilometrų ruože, Rožinio slėpinių kryžių kelyje, pastatyta keturiasdešimt du mažosios sakralinės architektūros paminklai. Kiekvieno meistro sukurtas kūrinys individualus ir unikalus. Darbai išsiskiria savo didingumu, masyvumu, puošybos elementais: ornamentais, augaliniais motyvais, plokščiu kiaurapjūviu, kontūriniu raižymu, reljefine drožyba.
   Raseinių rajono savivaldybė numačiusi kelyje nuo Raseinių į Marijos šventovę Šiluvoje įrengti visą Kryžiaus kelią per 4–5 metus. Šiame kelyje bus 20 stotelių, kurios atspindės rožinio slėpinius. Per penkerius metus Šiluvos piligrimų Kryžių kelyje planuojama pastatyti daugiau kaip 100 kryžių ir koplytstulpių. 

 Padubysio piliakalnis, vadinamas Kaukuru (į šiaurės rytus nuo Kengių k.)

   Padubysio piliakalnis (Kaukuro Kalnas, Kaimelės piliakalnis) datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia įrengtas Dubysos dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos (60x30x10 m). Šlaitai statūs, apie 30 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šlaitai apaugę lapuočiais medžiais. Padubysio piliakalnis - puiki regykla. Nuo jo galima pasigrožėti Dubysos slėnio kraštovaizdžiu.
   Piliakalnis pasiekiamas iš Raseinių-Grinkiškio plento, Dubysos slėnyje prieš tiltą pasukus į dešinę ir pavažiavus pradžioje asfaltuotu, vėliau gruntiniu keliu 2 km rasime poilsiavietę. Greta poilsiavietės esančios Piliakalnio prieigose įrengtas Padubysio gamtinis – pažintinis takas, skirtas susipažinti su augalijos įvairove, mišku, Padubysio piliakalniu. Yra informacinis stendas.

Poilsiavietė Padubysio k. (prie Padubysio piliakalnio)

   Dubysa – viena gražiausių upių Lietuvoje. Ji puikiai tinka poilsiui, vandens turizmui. 1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu buvo įsteigtas Dubysos regioninis parkas. Raseinių seniūnija yra įsipareigojusi prižiūrėti dalį Dubysos upės pakrančių. Raseinių seniūnijos teritorijoje yra kelios stovyklavietės, kuriose patogu apsistoti poilsiautojams ir turistams: Bralinskių k. ir Daugodų k. (vad. „Lakštingala“) įrengtos automobilių aikštelės, yra lauko baldai, tualetas, krepšinio ir tinklinio aikštelės, informaciniai stendai. Čia dažnai vyksta sąskrydžiai, dideli renginiai.
   Padubysio k. stovyklavietėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, poilsio baldai, laužavietės, vaikų žaidimo aikštelė, gėlas vanduo, tualetas, informaciniai stendai. Poilsiavietės infrastruktūra pritaikyta neįgaliesiems. 

   Paminklas žuvusiems Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės partizanams (Plauginių miško palaukėje, Alėjų k.). Pašventintas 2015 m.