Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. rugpjūčio 22 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7780230
Šiandien: 1121
Dabar: 211
Prenumerata
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnija


Kęstučio g. 16, Viduklės mstl., 60349 Raseinių r. sav.
Faksas (8 428) 41 579
El. paštas vidukle@raseiniai.lt




Seniūnijos nuostatai

2015 m. seniūnijos ataskaita
2014 m. seniūnijos ataskaita  
2013 m. seniūnijos ataskaita
2012 m. seniūnijos ataskaita

2011 m. seniūnijos ataskaita 
 

Pareigos Vardas, pavardė Telefonas El. paštas   Darbo laikas
Viduklės seniūnijos seniūnė Daiva Ulinskienė  (8 428)  55 378 daiva.ulinskiene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Viduklės seniūnijos seniūno pavaduotoja Rūta Pocienė (8 428)  55 130 ruta.pociene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Viduklės seniūnijos seniūno pavaduotoja Milda Šebelskienė (vaiko priežiūros atostogos) (8 428)  55 130 milda.sebelskiene@raseiniai.lt  
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus specialistė Rima Jasiulienė (8 428)  20 008 rima.jasiuliene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Specialistė Gerda Visockienė (8 428)  55 292 gerda.visockiene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Rita Lukauskienė 8 671  49 596 rita.lukauskiene@raseiniai.lt P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn. 
8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Indrė Bertašienė 8 673  78 704 indre.bertasiene@raseiniai.lt P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.

 

 

 

 

Seniūnaičiai
Eil.
Nr.
Seniūnaitija Vardas, pavardė Telefonas
1. Ataugos Vidas Daukša 8 686  04 626
2. Centro Regina Morkuvienė 8 686  04 632
3. Žemaičio Vladas Tamulevičius 8 686  04 976
4. Virgainių Leonas Janušauskis 8 686  04 768
5. Gylių Jūratė Vyšniauskienė 8 686  04 661
6. Paupio Danguolė Žyvatkauskienė 8 686  04 685
7. Šienlaukio Vilija Petravičienė 8 686  04 694

 

 

  


VIDUKLĖS SENIŪNIJA 


Apie Viduklės seniūniją

   Viduklės seniūnija užima 17 448 ha plotą. Pro miestelį teka Apusinas ir Šilaupė, kurią užtvenkus yra I ir II Viduklės tvenkiniai. Iš viso seniūnijoje yra 54 kaimai. Didesni iš jų: Virgainiai (476 gyventojai), Gyliai (472 gyventojų), Paupys (233 gyventojai). Visoje seniūnijoje gyvena 3508 gyventojai. Seniūnijos centras – Viduklės miestelis (1615 gyventojų). Viduklės miestelis įsikūręs prie Žemaičių plento, 3 km šiauriau magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda.


Trumpa istorijos apžvalga

   Už dviejų mylių nuo Raseinių, šalia pašto trakto, einančio Tauragės plento link, stovi Viduklės miestelis, kurio pavadinimas reiškia „vidukelė“. Matyt, per šią vietovę ėjo keletas kelių, o jų sankryžoje įsikūrusi gyvenvietė davė pradžią centriniam Viduklės pavieto miesteliui. Dabar pro Viduklę tiesiasi ne tik plentas. Netoliese XX a. pradžioje nutiesta geležinkelio linija.
    Manoma, kad Viduklė minima jau nuo 1253 m. Reikšmingas įvykis šio krašto gyventojams buvo 1416 m., kai čia buvo įkurta viena pirmųjų parapijų Žemaitijoje.
    Iš pradžių parapija buvo labai didelė: jai priklausė Nemakščių, Žalpių, Paupio, Pašaltuonio, Vadžgirio ir Eržvilko filijos. Vėliau, šioms pamažu tapus savarankiškomis parapinėmis bažnyčiomis, Viduklės parapija mažėjo.
    Dabar stovinti Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia pastatyta 1806 m. Išskirtinis bažnyčios ir miestelio istorijos laikotarpis buvo 1976-1982 m., kai čia klebonavo Alfonsas Svarinskas. Už aktyvią pastoracinę veiklą ir kovą su sovietizacija kunigas buvo nuteistas kalėti. 2014 metais atlikta parko prie bažnyčios  rekonstrukcija. 
    1421 m. Viduklė tapo Žemaitijos vyskupo stalo valda ir tik 1842 m., nusavinus bažnytines žemes, Viduklė paversta valstybiniu dvaru. Nuo 1579 m. dokumentuose minimas miestelis. Tuo metu čia kurį laiką veikė mokykla, nors neatmestina galimybė, kad pirmoji mokykla Viduklės dvare buvo įkurta dar XVI a. pradžioje. Nuo XVII a. pradžios iki 1796 m. Viduklėje veikė kalvinų bažnyčia.
   Miestelis, kaip ir dauguma Raseinių krašto gyvenviečių, nukentėjo XVII a. viduryje vykusių karų su švedais metu. Dar smarkiau miestelis nukentėjo nuo XVIII a. pirmoje pusėje Žemaitiją siaubusio bado ir maro. 1733 m. čia buvo likusios penkios sodybos.
    XIX a. Viduklė pamažu atgijo, nors ji gana smarkiai nukentėjo per 1831 ir 1863 m. sukilimus. 
   Nors miestelio gyventojai per karą patyrė daug nerimo, didesnių sugriovimų vis dėlto išvengta. Po karo ryžtingesni apylinkių vyrai būrėsi į partizanų būrius. 1945-1946 m. susiformavo Paupio partizanų būrys. 
    Vienas iš įdomesnių partizaninio karo momentų yra 1949 m. Dremblinės miške įvykęs mūšis su rusų kariuomene. Šie manė apsupę stambų partizanų būrį. Iš tikrųjų miške tuo metu buvo tik šeši partizanai, kuriems naktį pavyko sėkmingai išsiveržti iš apsupties žiedo. Tuo tarpu įsikarščiavę baudėjai, šukuodami mišką, dėl blogo ryšio susikovė tarpusavyje ir patys sau padarė didelių nuostolių.
    Deja, kovose žuvo ir daug partizanų. 1990 m. kai kurių vidukliškių partizanų palaikai buvo perkelti į Viduklės kapines ir čia iškilmingai palaidoti.
    Iš kitų Viduklės seniūnijos gyvenviečių išsiskiria Paupys. 1923-1926 m. čia kunigavusio Izidoriaus Gudavičiaus rūpesčiu pastatyta medinė Šv. Šeimos - Jėzaus, Marijos ir Juozapo - bažnyčia. Nuo 1920 m. Paupyje veikė pradinė mokykla (nuo 1952 m. - septynmetė, dabar - pagrindinė m-kla). 1923 m. čia gyveno 121, 1959 m. - 187, 1970 m. - 211, 1979 m. - 290, 1986 m. - 265 žmonės.
    Viduklės žemėje yra daug senų laikų reliktų. Netoli Viduklės bažnyčios stūkso piliakalnis, žmonių vadinamas Bakaniuku. Aplink plėtojusi pelkė, matyt, atsirado iš kadaise čia tyvuliavusio ežero. Žmonės pasakoja, kad čia senovėje stovėjusi pilis. Su Bakaniuku susijęs dar vienas padavimas, būdingas daugeliui piliakalnių. Sakoma, kad seniau kalno viršūnėje buvusi skylė, iš kurios sklidęs varpo skambėjimas. 
    Dar senesnius laikus mena prie Šešuvies, netoli Taubučių, prie Ringės upelio netoli Viduklės ir prie kelio Aleknai - Viduklė bei Galkaičių kaimuose esantys vadinamieji švedkapiai. 
    Ko gero, ne vieną paslaptį slepia ir Paupio praeitis, nes ši vietovė, kažkada vadinta Perkūniške ar net Paupiu-Perkūniške. Pagal vieną padavimą, čia žmonės senais laikais, jau po krikšto, dar slapta garbinę Perkūną. Kitas padavimas byloja, kad čia pagonybės laikais nuo Nemuno, gelbstint nuo kryžiuočių, buvo atgabentas Perkūno stabas. 
    2003 m. balandžio 25 d. LR Prezidento dekretu patvirtintas Viduklės herbas.
    Iš Viduklės apylinkių kilo daug žymių žmonių. Šiame krašte apie 1580-1590 m. gimė poetas Petras Tarvainis (mirė apie 1636 m.). Viduklėje 1903 m. gimė aktorius Henrikas Kačinskas, o 1907 m. - kompozitorius ir dirigentas Jeronimas Kačinskas. Daug garsių žmonių mokėsi ir Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinėje mokykloje. Tai dainininkas Valentinas Čepkus (1937-1999 m.), literatūrologas, Vilniaus universiteto profesorius Juozas Girdzijauskas (1935-2014 m.), aktorė, radijo ir televizijos diktorė, Lietuvos vaikų mylima teta Beta - Bernadeta Lukošiūtė (g.1949), visų žemynų aukščiausiose viršukalnėse Lietuvos trispalvę iškėlęs alpinistas Vladas Vitkauskas (g.1953), profesorius Algis Smilgevičius (g.1936), LR Seimo narys Zigmantas Pocius (1935-1997), mokslų daktaras Jonas Jagminas (g.1949), kraštotyrininkas Antanas Pocius (g.1931), rašytojas Juozas Aputis (1936-2010 m.), habil. daktaras profesorius Antanas Norkus.
    Negalima pamiršti ir šiame krašte veikusių vienų iš aktyviausių Raseinių žemės spaudos draudimo gadynės veikėjų - knygnešių S. Neteckio (1840-1919 m.) ir Juozo Sakalausko (1864-1950 m.).
    Sportininkai - Seulo olimpietis, akademinio irklavimo čempionas Sigitas Kučinskas, krepšininkas Vaidas Jurgilas.

 

Lankytinos vietos

 

   Viduklės seniūnijoje žmogaus beveik nepaliestos gamtos grožį saugo 1992 m. įkurti Jūkainių geomorfologinis ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustiniai, kerintys savo grožiu. Jūkainių draustinį supa numelioruoti laukai, o pačiame miške, kur išliko senųjų kadaise Žemaitijoje ošusių ąžuolynų fragmentų, atrodo, kad laikas tarsi sustojo. Retai kur Lietuvoje rasime tokių vaizdingų slėnių kaip Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Be to, čia gausi ir įvairi augalija, gyvūnija, auga daug retų augalų. 

   Tie, kurie užsuks į Viduklę, neturėtų praleisti progos aplankyti Kanopėnų kaime esančios Simono Stanevičiaus (1799-1848) gimtosios sodybos. Čia jau trečią šimtmetį skaičiuojančiame pasiturinčio bajoro name įrengta garsiajam vidukliškiui skirta ekspozicija.
    Archeologų neįminta mįslė Viduklės „Bakaniukai“. 1993 m. Viduklės miestelio 740-sioms metinėms paminėti pastatytas stogastulpis. 
   Viduklė – viena seniausių Žemaitijos gyvenamųjų vietovių, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1253 m. Šiose apylinkėse aptikti archeologiniai radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa žiloje senovėje. XIII – XIV a. Viduklė minima tarp svarbiausių Žemaitijos žemių, yra nuomonių, kad XIII – XV a. čia stovėjo pilis (apie 300 m į vakarus nuo Viduklės bažnyčios, ant vadinamosios Bakaniukų kalvos). Po žemaičių krikšto 1416 m. Vytautas čia įkūrė vieną pirmųjų parapijų.
   Pripažintų kultūros vertybių Viduklėje – tik viena kita. Tai – bažnyčios pastatų kompleksas, kurį sudaro Šv. Kryžiaus bažnyčia, varpinė, šventoriaus vartai ir sandėlis bei buvusios klebonijos pastatas.
 

 


   Viduklės krašte buvo senų kaimų bei etnografinių sodybų. Nors dauguma senųjų sodybų trobesių perstatyti ar labai nugyventi, tačiau dar galima rasti nedaug tepakitusių liaudiškos architektūros statinių ar jų fragmentų bei originalių dekoro detalių. Yra ir atstatytų trobesių. Tai Kanopėnų kaime išlikusi smulkaus bajoro etnografinė sodyba, kurioje gimė rašytojas Simonas Stanevičius.
   Netoli Viduklės miestelio Raseinių miškų urėdija įrengė Jūkainių rekreacinį pažintinį taką. Jūkainių geomorfologiniame draustinyje augantys ąžuolai yra gal trečiosios kartos buvusio šventojo ąžuolyno palikuonys. Iš kartos į kartą senų žmonių padavimai byloja, kad čia buvo senojo lietuvių tikėjimo šventvietė – alkas. Jūkainių miške yra kalva, kurios absoliutus auštis 144,2 m. Tai viena aukščiausių kalvų Raseinių rajone.
   Šių dievų išdėstymas atitinka ir laiko struktūrą: atskiri trejybės dievai įkūnija vasarą, rudenį ir žiemą, taip pat ir žmogaus gyvenimo pakopas: jaunystę, brandą ir senatvę.
   Keliaujant Jūkainių rekreaciniu pažintiniu taku ne tik gali pamatyti medžio skulptūrų, pasėdėti pavėsinėse, bet ir susipažinti su medžiais, žoliniais augalais, pasiklausyti nuostabių paukščių švilpavimu, pailsėti ir kūnu, ir siela. 

 


Tradicinės šventės

„VIDUKLĖS KOLDŪNŲ ŠVENTĖ“- vykstanti pirmąjį vasaros savaitgalį.

  

 

   Viduklės koldūnų šventė – puiki galimybė pabūti kartu, pasidžiaugti ateinančia vasara, turiningai pradėti vasaros pramogas ir, žinoma, paragauti rankų, širdies bei meilės išpuoselėtų ir laiko patikrintų Viduklės koldūnų. Šventės metu vyksta koldūnų gaminimo ir valdymo varžytuvės, įvairios pramogos vaikams, amatų ir prekybininkų kermošius, koncertai.

 

 
 
 
 

 

 

 

 

 


Informacija atnaujinta: 2017-08-08 14:33:25
 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.