Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. gegužės 23 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7524281
Šiandien: 251
Dabar: 33
Prenumerata
Naujienos


 

Susitaikyk iki teismo – mažiau nervų ir išlaidų!

   Teisingumo ministerija atrinko 19 mediatorių neteisminiam taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai) teikti. Tikimasi, kad šis būdas populiarės ir civilinį ginčą žmonės stengsis išspręsti be teismo, pasinaudoję mediatoriaus pagalba.

   „Ginčams spręsti yra daug būdų, teismas- vienas iš visiems labiausia žinomų. Tačiau civiliniams ginčams spręsti labai efektyvus gali būti neteisminis taikinamasis tarpininkavimas(mediacija).

   Dar 2008 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Iki šiol jis aktyviau buvo taikomas teisminėje mediacijoje. Tikimės, kad dabar atsiras vis daugiau neteisminės mediacijos atvejų“- sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) direktorė dr. Anželika Banevičienė.

   Anot jos, mediacija yra taikaus civilinių ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui- mediatoriui. Neteisminė mediacija taikoma iki tol, kol ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme. Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas, kuomet šalys ginčą išsprendžia taikiai iki teismo, yra labai populiarus ir naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, itin sumažėja darbo teismams, ginčai išsprendžiami žymiai greičiau negu teisme, patiriama mažiau išlaidų, be to, šalys paprastai ne tik objektyviau įvertina savo reikalavimus, sutaria dėl žalų atlyginimo, bet ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Ir dar labai svarbu, kad žmonės nebelieka amžinais priešais. Tai ypač aktualu šeimos bylose.

   Advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, gali pasiūlyti šalims pasinaudoti neteisminio taikinimo tarpininkavimo paslaugomis. Taikinimo tarpininkas padeda ginčo šalims geriau suprasti ginčo priežastis ir siekiamus tikslus, bendradarbiauti, ieškoti ir siekti taikaus susitarimo, teikia pasiūlymus, kaip taikiai išspręsti ginčą.

   Mediatoriui keliami dideli reikalavimai- asmuo, teikiantis mediacijos paslaugas, privalo būti nešališkas, kantrus, profesionalus, nepriklausomas, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus. Jis taip pat turi gebėti analizuoti ir bendrinti informaciją, pažinti žmogaus elgesį, neverbalinę komunikaciją, turėti psichologijos žinių. Visa tai padeda mediatoriui pasirinkti, koks tarpininkavimo metodas vienam ar kitam žmogui labiausiai tinka, kad jis nusiteiktų dialogui, kad konstruktyviai vertintų konfliktą bei susidariusią situaciją, kad norėtų ieškoti kiek įmanoma objektyvesnio taikaus sprendimo būdo.

   VGTPT direktorė A. Banevičienė pabrėžė, kad mediacijos esmė yra ta, jog ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, mediatorius, kuris privalo būti priimtas abiem besiginčijančioms pusėms, tik padeda joms sutarti, padeda įvertinti ginčo objektus, Tačiau pats nepriima jokio sprendimo. Jį priima pačios ginčo šalys, jos taip pat susitaria dėl ginčo tolimesnio sprendimo būdo ir tvarkos. Be to, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme yra įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principas. Tai reiškia, kad ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf. 
 


 
  Teisinė pagalba – dar didesniam gyventojų ratui

 
   Pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba galės dar daugiau mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų- padidintas pajamų ir turto lygis teisinei pagalbai gauti.

   Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jau daugiau kaip dešimt metų teikia paslaugas žmonėms, kuomet jiems teisingumo siekti prireikia teismuose- tokiais atvejais valstybė garantuoja advokato pagalbą teisminiame procese.

   „Valstybė garantuoja žmonėms pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teikiama kiekvienoje savivaldybėje, čia bet kuris žmogus turi teisę pasikonsultuoti su specialistu teisinėmis temomis. Mūsų tarnyba teikia antrinę teisinę pagalbą, kuomet žmogui prireikia savo teises ginti ar siekti teisingumo teismuose: tarnybos paskirtas advokatas padeda parengti dokumentus, užtikrinama gynyba ir atstovavimas bylose, taip pat atstovaujami žmogaus interesai sprendžiant ginčą ne teisme. Valstybė, didindama pajamų ir turto lygį teisinei pagalbai gauti, sudaro galimybę ta pagalba pasinaudoti vis didesniam žmonių ratui“,- sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vadovė A. Banevičienė.

   Anot jos, per antrinę teisinę pagalbą visiems šalies piliečiams užtikrinamos vienodos galimybės siekti teisingumo ar ginti savo teises teismuose. Tai reiškia, kad net mažas pajamas gaunantys ir turto neturintys asmenys gali bylinėtis teisme, nes tokiu atveju visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų padengia valstybė.

   Antrine teisine pagalba gali pasinaudoti asmenys, kurie neviršija nustatyto pajamų ir turto lygio. Jeigu asmens pajamos ir turtas neviršija pirmojo finansavimo lygio, valstybė kompensuoja visas išlaidas, žmogui paslaugos visiškai nieko nekainuoja, jeigu neviršija antrojo lygio- valstybė kompensuoja 50 procentų išlaidų.

   Pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Šiemet pretenduoti gauti 100 proc. valstybės finansuojamą teisinę pagalbą gali asmuo, jeigu jo pajamos per metus neviršija 3800 Eur. Jeigu asmuo turi vieną išlaikytinį, suma didėja iki 5225 eurų, jeigu du- 6650 eurų, tris- 8075 eurų. Kitaip sakant, asmuo gali gauti teisinę pagalbą per mėnesį vidutiniškai uždirbdamas 326,67 eurų, atitinkamai turėdamas vieną išlaikytinį- 435,42 eurus, du- 554,17 eurų, tris- 672,92 eurus. Valstybė kompensuoja 50 proc. išlaidų, jeigu asmens metinės pajamos neviršija 5700 eurų, vidutinis mėnesio uždarbis- 475,00 eurai. Atitinkamai sumos didėja turint išlaikytinių.

   „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vertinamos ne tik pajamos, bet ir turimas turtas. Asmens turto lygis apskaičiuojamas tai pat kaip ir socialinei pašalpai gauti- pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Tad asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik tada, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Paprastai žmonės žino realiai, kokios jų pajamos ir turtas, pagalba skiriama būtent sunkiai besiverčiantiems. Tačiau, jeigu kyla neaiškumų ar abejonių, visuomet galima kreiptis į tarnybą, viską išsiaiškinsime kartu“- sako tarnybos direktorė A. Banevičienė.

   Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Papildomą informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos inf.


Daugiau informacijos
Rima Kubiliūtė
Vyr. specialistė
Tel.: (8 37)  42 84 41
r.kubiliute@infolex.lt
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Odminių g. 3, 01122 Vilnius
 



 TEISINĖ PAGALBA: advokatą galima pasirinkti

 
    Pernai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, kuomet buvo suteiktos advokato paslaugos,  pasinaudota per 41,5 tūkst. atvejų (įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose), iš jų daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų patys kreipėsi pagalbos. Šiuo metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba visoje Lietuvoje yra sudariusi sutartis su 65 advokatais, kurie nuolat teikia paslaugas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusiems žmonėms bei su 459 advokatais, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. 
  
Žmogui, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą konkrečioje byloje paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Skiriant pirmiausia atsižvelgiama į tai, kur vyks teismo procesas, nes nuolat paslaugas teikiančių advokatų yra visoje Lietuvoje. „Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti advokatą ir pats. Rinktis jis gali nebūtinai iš tų, su kuriais mes turime sudarę sutartis. Tačiau tuomet būtina pateikti mums pasirinkto advokato sutikimą sudaryti sutartį su tarnyba dėl paslaugų teikimo toje konkrečioje byloje. Aiškiai apibrėžta yra viena – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas gali teikti tik su tarnyba sutartį pasirašęs advokatas “, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.  
   Šiuo metu tarnyba yra sudariusi sutartis su 65 advokatais, kurie nuolat teikia paslaugas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusiems žmonėms bei su 459 advokatais, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Visų jų sąrašą nesunkiai galima rasti interneto svetainėje http://vilnius.teisinepagalba.lt.
   Kasmet tarnybos rengiamos apklausos, atliekami tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, pasinaudojusių teisine pagalba, yra patenkinti gauta paslauga. Apie advokatų darbą klausiama ne tik klientų – advokatus vertina  tyrėjai, teisėjai ir kiti, kurie tiesiogiai susiduria su advokatais bylos tyrimo ar teismo procese. Dauguma vertinimų irgi yra teigiami.
   „Paslaugos, kurias gauna žmogus, privalo būti kokybiškos. Tai, kad valstybė kompensuoja bylinėjimosi išlaidas, nėra jokia priežastis advokatui teikti prastas paslaugas. Galiu atsakingai pasakyti, kad bendra vidutiniška suma, kurią už dalyvavimą byloje gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, nedaug skiriasi nuo privačių advokatų įkainių. Patys mūsų įkainiai gal ir mažesni, tačiau advokatui papildomai mokama už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą nagrinėti bylą, už įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rinkti, kelionėms sugaištą laiką ir t.t.  Todėl skųstis, kad mažai mokama, advokatai tikrai neturėtų ir žmonės tai turėtų žinoti. Todėl asmenys, gaunantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo iš advokatų reikalauti kokybiškų paslaugų, nes jos, noriu dar kartą pabrėžti, nėra nemokamos, už jas sumoka valstybė“, – sako tarnybos vadovė dr. Anželika Banevičienė.
   Daug vilčių dėl teikiamų paslaugų kokybės, dėl paslaugų gavimo procedūrų supaprastinimo siejama su pernai liepą įvykusiomis struktūrinėmis permainomis – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reorganizuota į vieną įstaigą su penkiais skyriais – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Šios permainos kaip tik susijusios su efektyvesniu darbų koordinavimu, vieningos informacinės sistemos kūrimu, siekiu suvienodinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, sukurti objektyvią tarnybos darbuotojų ir advokatų darbo vertinimo ir skatinimo sistemą ir pan.
   Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.
   Papildomą informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt

 
 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.






 


Informacija atnaujinta: 2017-02-15 13:56:09
 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.