Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. rugsėjo 25 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7877501
Šiandien: 1632
Dabar: 65
Prenumerata
Naujienos
Seniūnų sueiga – Pakruojo savivaldybėje

   Su jos vadovais ir seniūnais raseiniškiai diskutavo apie seniūnijų ūkio tvarkymą ir ateitį.

   Pakruojiečiai dar neturi aiškios vizijos, kuriuo keliu žengti seniūnijoms vykdant nuo šių metų pradžios įsigaliojusį Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą – ar joms ir toliau likti Savivaldybės administracijos filialais ar persitvarkyti į biudžetines įstaigas., bet sėkmingai atlieka savo funkcijas ir yra sukaupę naudingos patirties.

   „Kol kas tik svarstome, kokį statusą mūsų seniūnijoms pasirinkti, lūkuriuojame, žvalgomės į kitas savivaldybes, kad išvengtume klaidų. Raseiniškiai yra daug aktyvesni, jie žengia visų priekyje, todėl norime sužinoti, kaip jiems sekasi. Jei matysime, kad gerai, pamatysime, kokie yra pliusai ir minusai, tada spręsime, ką daryti“, – susitikimo pradžioje prisipažino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas.

   Žengti biudžetinių įstaigų keliu linkusios visos raseiniškių seniūnijos. Tuo buvo įsitikinta išplėstinėse seniūnaičių sueigose, kuriose dalyvavo ir bendruomenių nariai, bei po atlikto įstatyme numatytų kriterijų vertinimo. Vienam kriterijui – seniūnijai nustatytoms funkcijoms atlikti būtina patvirtinti ne mažiau kaip 7 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes – neatitinka nė viena Raseinių rajono seniūnija, bet ši problema yra išsprendžiama. Kur kas sudėtingiau yra su Kalnųjų seniūnija, kurioje gyvena apie žmonių, o įstatymas reikalauja ne mažiau kaip 1500.

   Šis klausimas irgi sprendžiamas. Parengtas sprendimo projektas „Dėl apklausos organizavimo rengiant Raseinių rajono savivaldybės seniūnijų aptarnavimo teritorijų ribų nustatymo planą“, kuriuo siekiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl seniūnijų ribų pagal parengtą planą. Po diskusijų Savivaldybės taryba nepritarė šiam dokumentui, bet gyventojų apklausa bus organizuojama. Sudaryta darbo grupė parengs visiems priimtinas apklausos sąlygas ir tvarką. Patobulintas sprendimo projektas bus teikiamas svarstyti Tarybai rugsėjo mėnesį.

   „Šiuo metu esame seniūnijų pertvarkos ledlaužiai. Atvykome į Pakruojį, kad abipusiai pasidalytume ne tik gerąja patirtimi, bet ir problemomis, jų sprendimo būdais. Praėjusių metų lapkričio 24-ąją politikai bendru sutarimu balsavo „už“, kad mūsų seniūnijos taptų biudžetinėmis įstaigomis. Dėl seniūnijų naujo statuso, jų tikro savarankiškumo su buhalterija, gamybiniais–ūkiniais ir kitais jų funkcijas atlikti būtinais padaliniais mūsų laukia rimta diskusija su rajono politikais. Stengiamės sukaupti kuo daugiau naudingos informacijos ir turėti svarių argumentų. Be to, pasitelkėme ir teisininkus, kurie renka informaciją Viešųjų pirkimų tarnyboje, Konkurencijos tarnyboje, kitose institucijos ir atsakys į mūsų klausimus – kas laukia seniūnijų, jei jos dirbtų būdamos visiškai savarankiškos ir kaip joms sektųsi turėdamos minimumą įgaliojimų“, – teigė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas.

   Maždaug 8,5 tūkst. gyventojų turinčioje Pakruojo miesto ir apylinkės seniūnijoje darbuojasi 12 žmonių. Pasak seniūno Sauliaus Margio, nemažai darbų, kaip antai, valyti ir prižiūrėti gatves, gėlynus, pjauti žolę viešosiose erdvėse atliekama pagal visuomenei naudingų darbų programą.

   „Savivaldybė skyrė dalį lėšų traktoriui „Belarus“, taip pat įsigijome priekabą, žoliapjovę, žolės mulčiavimo apraratą, dvi mašinytes šakoms ir kitoms atliekoms vežti bei kitą įrangą. Ankstesniais metais darbo birža mums skirdavo nemažai pagalbininkų įvairiems darbams, o dabar atsiranda žmonių, teikiančių seniūnijai viešąsias paslaugas. Per viešuosius pirkimus perkame kelių greideriavimą, duobių asfaltavimą ir kitas paslaugas, kurių neįstengiame patys atlikti dėl technikos stokos ar didelių darbų apimčių. Perkančioji organizacija yra Pakruojo rajono savivaldybė, mes savarankiškai galime užsisakyti paslaugų iki 3 000 eurų be PVM mokesčio. Viena rajono įmonių teikia gatvių apšvietimo ir jo įrangos paslaugas. Taip pat sėkmingai bendradarbiaudami su energijos skirstymo operatoriaus AB „ESO“ Šiaulių regiono tinklų valdymo departamentu, kai kuriuos darbus atliekame savo pajėgomis ir sutaupome lėšų“, – pasakojo Pakruojo seniūnijos seniūnas.

   S.Margis ir kiti Pakruojo rajono seniūnai norėtų įsigyti daugiau technikos ir savarankiškai nudirbti daugiau darbų. Tačiau rajono vadovai kitu žvilgsniu mato perspektyvą. Jų nuomone, nemenką ekonominę naudą duotų socialinis verslas, kurį vystytų viešosios įstaigos – komunalinių ir socialinių paslaugų centrai, pasinaudoję Vietos veiklos grupių, viešųjų darbų ir kitomis lėšomis. Šio projekto dėka būtų sukurta kelios dešimtys darbo vietų, taip pat prisidėtų ir savanoriai. Du tokie centrai iš devynių numatytų jau įsteigti. Vieno jų steigėja yra Pakruojo rajono savivaldybė, kito – kaimiškoji bendruomenė. Šie centrai nesudarytų didelės konkurencijos šio rajono komunaliniam ūkiui, kuris šiuo metu teikia seniūnijoms komunalinių atliekų vežimo ir tvarkymo paslaugas. Savivaldybė skyrė dalį lėšų komunalininkams šiuolaikinei technikai ir įrangai įsigyti, jie užsidirba lėšų, turi finansinių galimybių ir užmojų ateityje teikti daugiau įvairių paslaugų.

   „Įspūdžiai – geri. Buvo naudinga sužinoti apie Pakruojo rajono seniūnijų darbą, ką jos planuoja ateičiai. Aš pritariu seniūnijų savarankiškumui, nes jos yra arčiausiai gyventojų, kurių nuomonės reikia paisyti. Žinoma, dar yra klausimų, reikalaujančių diskusijos. Pavyzdžiui, kokią naudą po seniūnijų pertvarkos pajus gyventojai, koks bus įmonės „Raseinių komunalinės paslaugos“ vaidmuo, kaip bus skirstomi seniūnijų biudžetai. Mano nuomone, finansavimo dydis turėtų priklausyti nuo seniūnijų teritorijų ploto, jų infrastruktūros, gyventojų skaičiaus ir kitų kriterijų. Savarankiškos seniūnijos, turėdamos savo biudžetus, galėtų lanksčiau ir sparčiau įgyvendinti joms deleguotas funkcijas, o svarbiausiai bus geriau matyti, ar seniūnas yra tikras šeimininkas, ar jam rūpi gyventojų interesai“, – komentavo Matas Skamarakas – vienintelis Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, dalyvavęs seniūnų sueigoje Pakruojyje.

   Pirmą sykį raseiniškių seniūnų išvažiuojamajame posėdyje dalyvavo ir daugiau kaip prieš mėnesį pradėję dirbti abu Ariogalos seniūnai. Šio miesto seniūno Sauliaus Buivido nuomone, seniūnijų savarankiškumas – gerai, nes yra laisvės planuoti biudžetą, užsakyti darbus. Tačiau viskas atsiremia į finansus ir į teisinę bazę. Reikia patirties, kuri ateina su laiku, nes iš karto neįmanoma žinoti visų niuansų

   „Pakruojo rajono seniūnijų, ypač šio rajono centro privalumas – kelių remontas. Šiame rajone šalia Pakruojo miesto yra gausu dolomito išteklių. Šią iškaseną išgaunančios įmonės tiekia seniūnijoms dolomito skaldą keliams taisyti. Tokią skaldą atsivežti į Ariogalą kainuotų brangiau nei žvyrą, bet ji būtų daug naudingesnė, efektyvesnė, žvelgiant į metų perspektyvą. Stipri liūtis gali nuplauti žvyrkelio dangą, o dolomito skalda užklotas kelias stovi kaip naujas keletą metų“, – įsitikinęs S.Buividas.

   Ariogalos seniūnijos seniūnei Valerijai Jankauskienei patiko, kad Pakruojo rajono seniūnijos yra pakankamai savarankiškos. Jos sėkmingai naudojasi visuomenei naudingų darbų programa, pačios renkasi optimaliausius variantus, rikiuoja savo darbus. Komunalinis ūkis teikia tik atliekų išvežimo ir tvarkymo paslaugą. Dėl to seniūnijos gali sutaupyti nemažai lėšų ir jas skirti kitiems svarbiems poreikiams. Seniūnės nuomone, pakruojiečių patirtis yra naudinga, bet visų dalykų aklai nereikia perimti. Iš Raseinių krašto seniūnijų kolegos irgi gali daug ko pasimokyti.

   „Pakruojo savivaldybės vadovams ir seniūnams dėkojame už priėmimą ir atvirą pokalbį. Mes taip pat jiems papasakojome, ką gero sukaupėme. Mūsų rajono seniūnijos gali dar daugiau nuveikti, jeigu taps savarankiškomis. Koks bus galutinis sprendimas, lems politinė valia“, – teigė Raseinių rajono seniūnų sueigos pirmininkas, Raseinių miesto seniūnas Jonas Elzbergas.

 

 

 

 

 

Atgal Spausdinimo versija Siųsti draugui
Raseinių rajono savivaldybės meras
 
Algirdas Gricius

Gyvenimo aprašymas

Priėmimo valandos

Darbotvarkė

 
 
 
 

Nuorodos

 


 

 
 

 
 


 
 


 
 

 
 
 
 
 
  

 
 
 

 
 


 
 

 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.