Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. liepos 24 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7690623
Šiandien: 3165
Dabar: 67
Prenumerata
Naujienos
Raseiniškiai privalo aktyviau deklaruoti gyvenamąją vietą

   Rajono seniūnai savo sueigoje aptarė, kaip jų seniūnijų teritorijose laikomasi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisų, kurias priėmęs praėjusios kadencijos Seimas iki 2017 m. gruodžio 31 d. pratęsė gyvenamosios vietos deklaravimo terminą.

Deklaravusieji išvengs problemų

   „Mes visais būdais siekiame, kad žmonės savo gyvenamąją vietą deklaruotų ten, kur jie iš tikrųjų gyvena. Norime tiksliai žinoti, kiek ir kokių žmonių gyvena mūsų krašte. Nustatyta paprastesnė deklaravimo tvarka, mažesnis dokumentų poreikis leidžia spartesniais tempais ir mažesnėmis sąnaudomis įgyvendinti šį įstatymą ir užtikrinti gyventojų teisę deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ši problema, kaip ir kitos, mums yra labai svarbios, todėl viską padarysime, kad ji būtų išspręsta“, – pabrėžė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas.

   Liko beveik 7 mėnesiai, kai asmenys, įrašyti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą, įstatymo nustatyta tvarka privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba, jeigu atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas, turi pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Žmonės, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo deklaruodami savo gyvenamąją vietą nebuvo nurodę visų gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų (buvo nurodyta tik gyvenamoji vietovė), iki šių metų pabaigos privalo kreiptis į seniūnijas dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pakeitimo (tikslinimo).

   Savivaldybių adresu registruoti asmenys gyvenamąją vietą gali deklaruoti tik benamiai (gyvenantys viešoje vietoje ar laikino apgyvendinimo įstaigoje), asmenys, išėję iš vaikų globos įstaigų ar šeimynų, asmenys, kuriems paskirtos psichikos sveikatos priežiūros įstaigų stacionaraus pobūdžio medicinos priemonės, taip pat asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose. Žmonės, neatitinkantys šių išimties kriterijų ir nesusirūpinę savo gyvenamosios vietos deklaravimu, nuo 2017 metų gruodžio 31 dienos bus išbraukti iš gyvenamosios vietos neturinčiųjų sąrašų. Jiems gali kilti problemų dėl socialinių išmokų, valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo, vaikų registracijos į darželius ir mokyklas, socialinio būsto suteikimo bei kitų lengvatų. Dėl to deklaruoti gyvenamąją vietą yra itin svarbu.

Baimintis nereikia

   Šiuo metu 550 Raseinių rajono savivaldybės gyventojų, iš kurių 165 gyvena Raseinių mieste, dar nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos. Nors įstatymas viešinamas per įvairias informavimo priemones, informuojami ir gyventojai, asmeniniais reikalais atvykstantys į seniūnijas, dalis jų vis dar delsia deklaruoti savo gyvenamąją vietą..

   „Dalis gyventojų turi tokią galimybę, bet jie neskuba, turbūt laukia termino pabaigos ir rizikuoja negauti lengvatų. Kai negaus, tada puls aiškintis seniūnijoje, kodėl jie skriaudžiami. Labai blogai, kai žmonės susirūpina tik tada, kai sulaukia blogų pasekmių – tada ir patys kenčia, ir trukdo seniūnijos darbuotojams atlikti kitus darbus. Visi šie metai yra skirti deklaruoti gyvenamąją vietą, kodėl reikia laukti paskutinės dienos, susikurti sau problemų, o po to kaltę versti valdžios atstovams? Antra vertus, žmonės, kurie vėliau deklaruos savo būstus, nukentės finansiškai, nes praras lengvatas už pradelstą laiką. Mes papildomai jau kreipėmės į 80 gyventojų, kad jie laikytųsi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ir pasirūpintų tuo, ką jiems priklauso padaryti. Keista, kad net kai kurie verslininkai nedeklaruoja savo nekilnojamojo turto ir yra prisiregistravę prie savivaldybės. Įspūdis toks, kad jie rengiasi bankrutuoti, bijo prarasti savo būstą, kurį neva padovanoja arba perleidžia kitais būdais savo artimiems žmonėms. Arba piktnaudžiauja, siekia savanaudiškų tikslų. Manau, kad Seimas turi priimti naują įstatymo pataisą, kad verslo žmonės deklaruotų faktinę gyvenamąją vietą“, – teigė Raseinių miesto seniūnijos seniūnas Jonas Elzbergas.

   Iki įstatymo pakeitimo deklaruoti savo gyvenamąją vietą prie savivaldybių buvo galima gyvenamosios vietos neturintiems arba negalintiems jos deklaruoti kitur dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, jų nedetalizuojant. Tuo naudodamiesi nemažai žmonių registruodavosi prie savivaldybių, norėdami gauti tam tikras kompensacijas, išvengti mokesčių, kurie taikomi nuo bute deklaruojamų asmenų skaičiaus ir pan. Taip pat nemaža dalis įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių apskaitą yra išvykę į užsienį, bet nedeklaravę išvykimo. Tikimasi, kad nuo ateinančių metų pradžios, kai nustos galioti įstatymo pataisos, bus lengviau suvaldyti piktnaudžiavimo atvejus ir sukontroliuoti žmonių buvimo vietą.

   J. Elzbergas paminėjo ir kitą problemą – būstų šeimininkai nenori registruoti šią jų nuosavybę nuomojančių asmenų, o juo labiau – šeimų su nepilnamečiais vaikais. Jie baiminasi, kad priregistruoti nuomininkai gali įgyti tam tikras teises į jų turtą, abejoja, ar prireikus galės juos iškeldinti. Tačiau tokia baimė yra nepagrįsta. Įstatymas numato, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nuomininkui nesukuria jokių turtinių teisių, o nepilnamečių vaikų išdeklaravimui netaikomi papildomi reikalavimai. Nuomininkams, neturintiems nuosavybės teise priklausančio būsto, įstatymas sudaro palankesnes sąlygas deklaruoti gyvenamąją vietą pateikiant sutartį, sudarytą su būsto šeimininkais.

   Pastarieji baiminasi ir dėl to, kad pagal nuomos sutartį jų pajamos bus apmokestinamos. Šią problemą gali išspręsti panaudos sutartis, kuri yra neatlygintina. Kiek ji naudinga, priklauso nuo situacijos. Asmeniui, gaunančiam daiktą neatlygintinai naudotis, nereikia mokėti nuomos mokesčio, nereikia daikto pirkti, juo galima nemokamai naudotis, tačiau privaloma jį saugoti, išlaikyti ir prižiūrėti. Ši sutartis gali būti naudinga ir tam asmeniui, kuris perduoda daiktą, nes panaudos gavėjas privalo apmokėti visas to daikto išlaikymo išlaidas, jeigu reikia, daryti einamąjį ir kapitalinį daikto remontą.

Padėtis kitose seniūnijose

   „Šiuo metu prie seniūnijos yra deklaruoti 29 asmenys, iš kurių 7 – yra vienos šeimos nariai. Tai nėra daug, juo labiau, kad šie žmonės ateina į seniūniją dėl pašalpų ar kitų reikmių ir jiems nuolat primenama, kad jie nelauktų paskutinės dienos, kai bus galima deklaruoti gyvenamąją vietą. Gyventojams, ypač socialiai remiamiems, teikiama pirminė teisinė pagalba, užpildomi dokumentai. Praėjusiais metais jie pasirašė, kad buvo supažindinti su informacija, kaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą, kokių sulauks pasekmių, jeigu nedeklaruos savo būstų, šiemet vėl jų laukia panaši procedūra“, – tvirtino Raseinių seniūnijos seniūnas Rolandas Klusas.

   Pasak seniūno, didžiausia problema – nesusitvarkę turto paveldėjimo dokumentų žmonės, kurie pagal testamentą gavo senelių, prosenelių ar kitų buvusių giminaičių palikimą – namus, sodybas. Juose gyvena jau kelinta karta, bet faktiškai neturi savo nuosavybės. Dažniausiai šie žmonės skundžiasi, kad dėl finansinių problemų jie negali įvykdyti Registrų centro reikalavimų ir įteisinti savo turto. Nesulaukdama jį patvirtinančių dokumentų, seniūnija negali tokių gyventojų deklaruoti, nors adresai tokiems namams yra suteikti.

   Toks pats galvos skausmas lydi ir Nemakščių seniūnijos seniūną Remigijų Laugalį. Jo manymu, Seimas turi rasti paprastesnį sprendimą, kad žmonės prisiregistruotų jiems testamentu paliktoje privačioje valdoje. Pagojukų seniūnijoje iš viso yra deklaruoti 27 asmenys,. Pasak seniūno Antano Valantino, atvykę į Šimkaičių kaime įkurtą Petrašiūnų gailestingumo namų filialą žmonės būna deklaruoti seniūnijoje.

   „Pas mus kol kas yra 13 nedeklaruotų asmenų, bet 7 – jau įmanoma deklaruoti. Ne visi šie žmonės yra lengvatų gavėjai, ir dėl to jie nerodo pastangų deklaruotis. Tie, kuriems pašalpos ar kitos lengvatos yra jų išgyvenimo dalykas, ras būdų, kaip deklaruotis“, – įsitikinusi seniūnė Justina Šaulienė.

   Šiluvos seniūno Juozo Šlepo teigimu, šiuo metu prie Savivaldybės yra registruoti 32 seniūnijos gyventojai, šia linkme nuosekliai dirbama, gyventojams primenama apie būtinybę deklaruoti gyvenamąją vietą.

   „Netrukus atliksime kitus „namų darbus“, kurie, tikimės, taip pat paskatins žmones vykdyti įstatymo nuostatas. Optimistiškai nuteikia ir tai, kad socialinio būsto gavėjams ateityje žadama suteikti galimybę deklaruoti ir su jais kartu gyvenančius žmones“, – sakė J. Šlepas.

   Ariogalos miesto seniūno pavaduotoja, laikinai atliekanti seniūno pareigas, Regina Meškauskienė tikisi, kad iki šių metų gruodžio 31-osios gyventojai deklaruos gyvenamąją vietą ir šis terminas tikrai bus paskutinis. Jeigu bus vėl priimta nauja įstatymo pataisa ir deklaravimo procedūra bus pratęsta, pasaka bus be galo ir vėl kalbėsime apie tą patį.

   Deklaruojant gyvenamąją vietą ne savo būste, užtenka seniūnijai pateikti nuomos sutartį ar tiesiog raštišką būsto savininko sutikimą. Tai apsaugo tiek būsto savininko, tiek nuomininko interesus. Būsto savininko teisės ginamos įstatymu užtikrinant galimybę nuomininkų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis panaikinti ar pakeisti. Be to, būsto savininkas sutartyje taip pat gali nurodyti terminą, iki kada registruoja nuomininkus. Atėjus terminui, registracija automatiškai panaikinama.

   Visais klausimais dėl gyvenamosios vietos deklaravimo gyventojai gali kreiptis į seniūnijas.

 

Atgal Spausdinimo versija Siųsti draugui
Raseinių rajono savivaldybės meras
 
Algirdas Gricius

Gyvenimo aprašymas

Priėmimo valandos

Darbotvarkė

 
 
 
 

Nuorodos

 


 
 

 
 


 
 


 
 

 
 
 
 

 
 
 
  

 
 
 


 
 

 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.