Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. kovo 25 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7381069
Šiandien: 2096
Dabar: 253
Prenumerata
Bažnyčios

Raseinių rajono bažnyčių žemėlapis


Alėjų Švč. Trejybės bažnyčia
Alėjai, LT-60100 Raseinių r.

Dabartinė pastatyta 1939 m., kun. Rudzinsko iniciatyva. Medinė.
Pastatyta ant 18 a. buvusios mūrinės koplyčios pamatų. Statyta prieš ir per karą. Po karo kun. K. Rajunčiaus atnaujinta, užbaigta, įrengta.
Dirbę: Kun. Vytautas Griganavičius (Raseinių rajono garbės pilietis.  Miręs 2007 m.),
          Kun. Virginijus  Dudonis,
          Kun. Vitas Kaknevičius.

 

Šiuo metu - Kleb. kun. Vytautas Paukštis, tel. 8 688  40 426. 

Atlaidai: Švenčiausios Trejybės birželio 7 d. 14.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį).

 

 

 










Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
Ariogala, LT-60261 Raseinių r.

 

Bažnyčia  pastatyta 1926-1939 metais. Projekto autorius šveicaras E. Peyrri.
Dirbę: Klebonas Boleslovas Radavičius (1962 -1966 m.);
          Klebonas Jonas Kazlauskas (1966-1994 m.);
          Altarista Aleksandras Markaitis (1977-1990 m.);
          Admin. Gintautas Kabašinskas (1995-2002 m.).

Šiuo metu - Kleb. kun. Gintautas Jankauskas, tel. 8 698  32 590.

Atlaidai:
  Viešpaties Žengimo į Dangų (Šeštinių) 
                 Šv. Antano Paduviečio birželio 13 d. (Keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. arkangelo Mykolo rugsėjo 29 d. (Keliama į artimiausią sekmadienį).

 

 

 






Betygala Šv. Mikalojaus bažnyčia

Betygala, LT – 60209 Raseinių r.

 

Krikštijant Žemaitiją, XV a. pradžioje, Betygaloje pastatyta bažnyčia (funduota 1416 m.). Šios bažnyčios įkūrėju laikomas Vytautas Didysis. Pirmoji miestelio bažnyčia buvo medinė. Spėjama, kad XVI a. viduryje ir XVII a. pabaigoje ją atnaujino. Ši bažnyčia stovėjo iki 1852 m.
1857-1858 m. klebonas kun. Šrėderis su parapijiečiais pastatė naują medinę bažnyčią. 1915 m. ji sudegė.
Dabartinė Šv. Mikalojaus bažnyčia pastatyta kun. Pr. Janulaičio 1924-1930 m., supaprastintai interpretuojant Vilniaus baroko stilių (arch. Vladas Dubeneckis). Altorius puošia žinomo skulptoriaus Broniaus Pundziaus medžio ir gipso skulptūros. Šią bažnyčią 1932 m. iškilmingai konsekravo arkivyskupas J. Skvireckas. 

Šiuo metu – Kleb. kun. Gintas Leonavičius, tel. 8 646  85 134

Atlaidai:  Šv. Onos  liepos 26 d. 14.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. Mikalojaus gruodžio 6 d. 11.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį).

 

 




Butkiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Butkiškė, LT-60271 Raseinių r.

Butkiškės pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1506 m. Dabartinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia medinė, statyta 1939 m.

 

Dirbę: Kleb. Algirdas Mykolas Dobrovolskis (Tėvas Stanislovas) 1962–1967 m.,
          Kun. Antanas Jodelis,
          Kleb. Kun. Vladas Luzgauskas,
          Kleb. Kun. Gintas Rumševičius.

Šiuo metu - Kleb. kun. Žygintas Veselka, tel. 8 611  12 260.

Atlaidai:  Šv. Jono Krikštytojo birželio 24 d. 12.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. Onos liepos 26 d.  12.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį).

 

 




Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčia
Žalioji g. 2, Girkalnis, LT-60313 Raseinių r.

 

Pirmoji pastatyta 1613 m.
Dabartinė (mūrinė) - 1997 m. (arch. Feliksas Sakalauskas).

 

Dirbę:  Kun. Prosperas Bubnys,
           kun. Jonas Augustauskas, ilgus metus zakristijonu dirbo mokytojas, nusipelnęs  kraštotyrininkas Liudas Beriša.

 

Šiuo metu - Kleb. dek. kun. Juozas Kaknevičius, tel. 8 686  80 499. 

Atlaidai:  Šv. Jurgio balandžio 23 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. apaštalų Petro ir Povilo  birželio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. apaštalo Baltramiejaus rugpjūčio 24 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

 





Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia

Pirmoji Kalnujų bažnyčia pastatyta  Kalnujų dvaro savininko Viktoro Jorūdo 1818 m. Pavadinta Šv. Viktoro vardu. Sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu.
Dabartinė bažnyčia 1946 m. įrengta gyvenamajame name greta kapinių. Naujai sutvarkyta 2007-2008 m.

Dirbę: Kun. Vytautas Griganavičius (Raseinių rajono Garbės pilietis. Miręs 2007 m.),
           Kun. Virginijus  Dudonis,
           Kun. Vitas Kaknevičius.

 

Šiuo metu - Kleb. kun. teol. lic. Vytautas Paukštis, tel. 8 688  40 426. 

Atlaidai: Šv. Viktoro gegužės 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

 

 












Lesčių Dievo apvaizdos bažnyčia
Ariogalos pšt., LT-60270 Lesčiai, Raseinių r.

Pastatyta 1789 m. medinė. Fundatoriai Ignacas ir Kotryna Romeriai.
Centrinis altorius darytas 1910 metais, 1924 metais įsigytas varpas ir perdengtas stogas. 

Dirbę: 1995- 2002 metais admin. Gintautas Kabašinskas. 

Šiuo metu - Kleb. kun. Gintautas Jankauskas, tel. 8 698  32 590. 

Atlaidai:  Šv. Ignaco Lojolos liepos 31 d.  14.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Dievo Apvaizdos –  antrasis spalio mėnesio sekmadienis.

 

 

 






Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Lyduvėnai, LT-60417 Raseinių r. 

Pirmoji medinė pastatyta 1593 m. Mūrinė minima nuo 1613 m.
Dabartinė 1761 m., bokštas pristatytas 1910 m.  

Dirbo  Kun. Vytautas Griganavičius (miręs 2007 m.) 

Šiuo metu - Kleb. kun. Erastas Murauskas, tel. 8 612  56 938.

Atlaidai:  Šv. Antano Paduviečio birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. apaštalų  Petro ir Povilo birželio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) 07.16 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).





Milašaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Milašaičiai, Verėduvos pšt. LT-60231, Raseinių r.

 

Pirmoji pastatyta 1855 m. medinė, liaudies architektūros formų.

Dirbo Kun. Jonas Augustauskas,

Šiuo metu – Dek. kleb. kun. Juozas Kaknevičius, tel. 8 686  80 499. 

Atlaidai:  Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) liepos 16 d. 14.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. Kryžiaus Išaukštinimo rugsėjo 14 d. 09.30 val. (keliama į artimiausią sekmadienį).






J. E. vyskupo Jono Ivanausko vizitacija ir Kristo Karaliaus iškilmės

Milašaičių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijoje 2009 m. lapkričio 22 d.





Nemakščių Švč.Trejybės bažnyčia
 
Laisvės g. 27a, Nemakščiai, 60383 Raseinių r.


Pirmoji bažnyčia pastatyta dar prieš 1579 m. XVI a. pabaigoje Žemaitijoje įsigalėjus Reformacijai. Bažnyčia atsigavo, kai 1636 m. karalius Vladislovas Vaza skyrė žemės ir kitų turtų. Nemakščių šventovę dažnai siaubė gaisrai. XVII a. buvusi bažnyčia visiškai sudegė.
Antroji  pastatyta 1780 m., kuri, trenkus žaibui, sudegė 1814 m. Atstatyta buvo 1826 m., tačiau Pirmojo Pasaulinio karo metu apgadinta, o 1941 m. visai sudegė.
1942 m. pastatyta medinė  ir tik 1989 m. pradėta statyti nauja. Architektas Vytautas Makaraitis. Bažnyčios bokšto smailė iškilusi net į 37 m aukštį. Statybą iniciavo Australijoje gyvenęs kraštietis prelatas Petars Butkus.
2008 m. senosios bažnyčios vietoje pastatytas Lurdas. 2008 m. lapkričio 9 d. Lurdo Grotą pašventino J. E. Telšių vyskupas Jonas Boruta. Statybos iniciatorius ir autorius  Nemakščių Kleb. relig. m. mgr. Stasys Šlepavičius. Lurdo Grota didikuojama: Marijos apsireiškimo Lurde 150 – tosioms ir Šiluvoje 400 – tosioms metinėms paminėti. Taip pat prašymas Lurdo Dievo Motinos globos keliaujantiems automagistrale Vilnius- Klaipėda bei visiems Nemakščių parapijos gyventojams bei svečiams.

Šiuo metu - klebonas Stasys Šlepavičius









Paliepių Šv. Kryžiaus bažnyčia
Paliepiai, LT-60221 Raseinių r.

 

Pirmoji medinė kapų koplyčia pastatyta 1794 m.
Medinė bažnyčia buvo pastatyta 1750 m., perstatyta 1840 m., turi liaudies klasicizmo bruožų.

Šiuo metu – Kleb. kun. Gintas Leonavičius, tel. 8 646 85 134

Atlaidai:  Šv. Antano Paduviečio birželio 13 d. 14.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. Kryžiaus Išaukštinimo rugsėjo 14 d. 9.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį).

 


Paupio Šventosios Šeimos - Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia
Paupio k., Viduklės sen., Raseinių r.

 

Dabartinė pastatyta 1923 m., medinė, statybos iniciatorius kunigas Izidorius Gudavičius.

Dirbę: Kun. Izidorius Gudavičius,
           Kun. K.Telksnys,
           Kun. Milašius,
           Kun. Stankevičius,
           Kun. Mikutis.

Šiuo metu - Kleb. kun. Albertas Stanulis, tel. 8 699  91 116.

Atlaidai: Šv. Kazimiero kovo 4 d. 8.30 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                Parcinkulės rugpjūčio 2 d. 13.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                Šventosios Šeimos (I sekmadienis po Kalėdų) 13.00 val.










Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia
Bažnyčios g. 2, LT-60169 Raseiniai

Pirmoji pastatyta 1416-1421 m. Žemaičių krikšto metu.
1663 m. rekonstruota bažnyčia ir pastatytas Dominikonų vienuolynas. 1682 m. vienuolynas išplėstas. 1776 - 1782 m. rekonstruota (dabartinė) bažnyčia (architektas Liudas .Grincevičius). Mūras.
Manoma, kad Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia viename seniausių Žemaitijos valsčių centrų rašytiniuose šaltiniuose minimi jau 1253 m., karaliaus Mindaugo laikais.

Dirbę: Kleb. kun. Gintautas Jankauskas,
          Kun. Vytautas Griganavičius (Raseinių rajono Garbės pilietis. Miręs 2007 m.),
          Kun. Virginijus Dudonis,
          Kun. Vitas Kaknevičius.

Šiuo metu - Kleb. kun. teol. lic. Vytautas Paukštis, tel. 8 688  40 426.

Atlaidai:  Šv. Jono Krikštytojo birželio 24 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. Onos liepos 26 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Žolinės) rugpjūčio 15 d.














Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilika ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia

M. Jurgaičio g. 2, Šiluva, LT-60432 Raseinių r.

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1457 m. (medinė), 1500-1532 m. (medinė).
Dabartinė (mūrinė) pastatyta 1760-1775 m., vėlyvo baroko stiliaus. Ji konsekruota 1786 – aisiais. 1976 m. Šiluvos bažnyčiai suteiktas Mažosios Bazilikos titulas.
Buvusios koplyčios 1663 m. (medinė), 1667 m. (medinė), 1818 m. (mūrinė).
Dabartinė (mūrinė) pastatyta 1912-1924 m. (arch. Antanas Vivulskis). 1912 m. kertinį koplyčios akmenį pašventino prelatas J. Mačiulis - Maironis. Koplyčios stilius yra lietuviškų kryžių ir Egipto pilonų derinys.
Šiluvos šventovę 1993 m. aplankė popiežius Jonas Paulius II.
Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus iniciatyva, 2003 m. pastatytas dvasinis centras ir pavadintas Šiluvos Jono Pauliaus II namais.
2008 m. Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus iškilmėse dalyvavo popiežiaus Benedikto XVI  ypatingasis pasiuntinys, Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris; užsienio šalių svečiai, Lietuvos herarkai ir LR Vyriausybės atstovai.

Dirbę: Monsinjoras Vaclovas Grauslys,
          Prelatas Eduardas Simaška,
          Kun. Leonas Kalinauskas,
          Kun. Virginijus Lenktaitis,
          Kun. Virginijus Rutkūnas.

Šiuo metu - Kleb. kun. Erastas Murauskas, tel. 8 612  56 938.
                   Vik. kun. Ramutis Janšauskas
                                                         
Atlaidai:  Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo – gegužės 31 d (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Švenčiausios Jėzaus Širdies (Švenčiausios Jėzaus Širdies – keliama į trečiąjį sekmadienį po Sekminių),
                 Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) – rugsėjo 8–15 d.










Ugioniai. Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų

Ugioniai, Betygalos pšt., LT-60207 Raseinių r.

     Pirmoji ir iki šių dienų išlikusi bažnyčia, pastatyta 1836 m. Bažnyčia akmens mūro, liaudies klasicizmo stiliaus. Šventorius aptvertas mūrine tvora.

     Senovėje ištryško šaltinėlis, jis buvo pašventintas ir imtas laikyti šventu, stebuklingu. „Taip jau pasakoja, kad šventino jį. Vanduo kada pradėjo kilti į viršų, tas geras vanduo ir ypač į pietus, į Saulės pietų kryptį (…) ir teka čia jisai...“ (B.Reifonas , Kazimiero, g.1915 m., Verėduvaitės k.)
     Prie šaltinio pasirodė Marija, čia ji prausė burną,  ir vėliau žmonėms sapnavosi, prašė, kad jai pastatytų „namelį“ – koplytėlę. Švenčiausia panelė Marija ėjo iš Seredžiaus į Šiluvą ir Ugionyse buvo apsistojusi (V.V.). Butkiškėj pasirodė Marija, čia už Ariogalos, Ugionyse nusiprausė, a Šiluvoj apsistoje, tai mana uošvis sakydava (E.Rupeikienė, Petro , g.1934 m. Ugionyse ).
     Šventas šaltinis – Marijos ašaros, buvo sakoma, kad Marija čia verkusi.
     Kartą tarnaitė nuėjo iš šulinio parnešti vandens ir rado Marijos paveikslą.
     Pasakė klebonui – tas nepatikėjo. Rytojaus dieną nuėjo pažiūrėti, tikrai – paveikslas prie šulinio. Klebonas parnešė ir užrakino skrynioje, bet paveikslas ir vėl „tenai šaltinėlyje“. Jau po to virš šaltinio šulinio buvo pastatyta koplyčia. (Valančius  M.,1978 , 2/133 ).
     B.Kviklys rašo: „Vietovės vardas siejamas su amžina ugnimi, kuri čia senosiosios lietuvių tikybos laikais degusi .Iš Dubysos upės kairiojo kranto tryškęs šaltinis, kažkurios dievybės globojamas , turįs stebuklingos gydomosios galios .Net ir žemaičiams krikštą priėmus, amžiną ugnį užgesinus, krikščionių dvasininkams draudžiant, žmonės šią vietą lankę ,aukas nešę, šventojo šaltinio vandenį gėrę ir juo skaudamas vietas mazgoję “ (Kviklys B., 1991 , 4/557 ).
     Daugiausiai žmonės šaltinio vandenį ima Didįjį šeštadienį prieš Velykas, Sekminių dieną ir per Žolines (rugpjūčio 15) vanduo po to visus metus naudojamas akių, vidaus ligų, žaizdų gydymui, „krapinimui“ ir pan.
     Iš šaltinio gydymuisi buvo renkami ir akmenėliai , jais trinamos skaudamos kūno vietos, akmenėliai dedami prie skaudamų dantų. Daug žmonių čia apsižadėdavo, aukodavo pinigus, audinius, rankdarbius bažnyčiai.
     Kasmet per atlaidus Ugionyse procesija iš bažnyčios eina į koplyčią, šaltinį pašventina. Dalyvaujantys atsigeria šaltinio vandens, prausiasi.

     Šalia bažnyčios – 1833 m. pastatyta medinė koplytėlė, o jos viduje – stebuklingu laikomas šaltinis.

Šiuo metu – Kleb. kun. Gintas Leonavičius, tel. 8 646 85 134.
 

Atlaidai:  Šventosios Dvasios Atsiuntimo (Sekminių) 14.00 val.,
                 Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Žolinės) rugpjūčio 15 d. 14.00 val.











Viduklės Švento kryžiaus bažnyčia
Simono Stanevičiaus g. 2, Viduklė, Raseinių r.

Pirmoji pastatyta Vytauto Didžiojo valia 1416 m., Žemaičių krikšto metu.
Dabartinė medinė 1806 m., neogotikos ir liaudiškų architektūros formų derinys. Jos fundatorius vyskupas Juozapas Arnulpas Giedraitis. Paskutinė rekonstrukcija atlikta 1912 m. Remontas – restauracija 2006 m., minint bažnyčios 200 metų jubiliejų.

Dirbę: Kanauninkas klebonas Florijonas Hrehoravičius, 
          klebonas Antanas Strazdas,
          klebonas dekanas Simonas Jurgelevičius,
          klebonas Pranas Tuminas,
          klebonas Krizontas Juknevičius,
          klebonas Alfonsas Svarinskas ir kt.

Šiuo metu - Kleb. kun. Albertas Stanulis, tel. 8 699  91 116.                            

Atlaidai:  Šv. Antano Paduviečio birželio 13 d. 12.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. Angelų Sargų spalio 2 d. 12.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. Kryžiaus Išaukštinimo rugsėjo 14 d. 12.00 val. (keliama į artimiausią sekmadienį).










Vosiliškio šv. Juozapo bažnyčia
Vosiliškio k., Pagojukų sen., LT-60460 Raseinių r.

Pirmoji pastatyta 1812 m., medinė, išlikusi iki šių dienų, architektas nežinomas. Liaudiškų architektūros formų , su dviem grakščiais bokšteliais.

Dirbę: kun. A.Žeimovičius, 
          Kun. J.Einoris,
          Kun. K.Gabrys,
          Kun. V.Mockus,
          Kun. K.Simonavičius,
          Kun. K.Kavaliauskas,
          Kun. J.Grybulis,
          Kun. I.Račys,
          Kun. J.Girdzevičius,
          Kun. A.Jurgutis,
          Kun. J.Razmantas,
          Kun. A.Imbras,
          Kun. J.Survila,
          Kun. P.Tavoraitis,
          Kun. J.Varvuolis.

Šiuo metu – Kleb. kun. Gintas Leonavičius, tel. 8 646 85 134.

Atlaidai:  Šv. Juozapo kovo 19 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                 Šv. Joanos  (VI Velykų sekmadienis),
                 Šv. Jono Krikštytojo birželio 24 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).







Žaiginio šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčia
Žaiginio k., Šiluvos sen., Raseinių r.

Pirmoji katalikų koplyčia, pastatyta grafų Nagurskių 1684 m. 1770 m. – vienuoliai pranciškonai pastatė medinę bažnyčią. Dabartinė bažnyčia medinė pastatyta 1917 m.

Dirbę: kun. Jacevičius – 1836 m.,
          kun. Galinskis,
          kun. Šimkevičius,
          kun. Rekstys,
          kun. Jamontas, 
          kun. Simaška, 1876-1881 m.,
          kun. Gentvila, 1881-1888 m.,
          kun. Semenavičius, 1881-1894 m., 
          kun. Vainauskas, 1894-1898 m.,
          kun. Nekrošius, 1898-1904 m.,
          kun. Vodopalas, 1904-1907 m.,
          kun. Špokevičius, 1907-1915 m.,
          kun. Leonas Skabeika, Žaiginio bažnyčios statytojas – 1915-1930 m.,
          kun. Kazimieras Gabrielaitis, 1930-1944 m.,
          kun. Gobys, 1944-1946 m.,
          kun. P. Jasinskas, 1946-1947 m.,
          kun. Pr. Gimžauskas, 1947-1951 m.,
          kun. St. Kadys, 1951-1960 m.,
          kun. Petkevičius, 1960-1973 m., zakristijonas Vladislovas Staršalskis,
          kun. Teologijos licenciatas Boleslovas Radavičius, 1973 m. – 1994 m. vasario 27 d. Zakristijonas Bronius Valantinas,
          kun. Jonas Raudonikis, mišių metu patarnaudavo Antanas Dabžanskis,
          kun. Virgilijus Rutkūnas, 2001-2003 m.,
          kun. Erastas Murauskas, 2003 m., zakristijonas Eugenijus Šilva,
          kun. Ramutis Janšauskas, 2003 m., zakristijonas Eugenijus Šilva.

Šiuo metu - Kleb. kun. Erastas Murauskas, tel. 8 612  56 938.

Atlaidai: Šv. Antano Paduviečio birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                Kristaus Atsimainymo rugpjūčio 6 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
                Šv. Pranciškaus Asyžiečio spalio 4 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

 







 

 

Parengė: Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistės
Vaida Baltrušienė Baltrušaitienė
Gražina Pečkaitienė

 

Nuotraukos:
Vaidos Baltrušienės Baltrušaitienės
Gražinos Pečkaitienės
Audriaus Norkaus

Gintaro Tamkevičiaus

 

Najas sluoksnis...

Informacija atnaujinta: 2016-11-02 08:30:40
Raseinių rajono savivaldybės meras
 
Algirdas Gricius

Gyvenimo aprašymas

Priėmimo valandos

Darbotvarkė

 
 
 
 

Nuorodos

 


 
 

 
 


 
 


 
 

 
 
 
 

 
 
 
  
 

 
 
 


 
 

 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.