Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. kovo 26 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7384018
Šiandien: 1792
Dabar: 315
Prenumerata
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Betygalos seniūnija



Sporto g. 1, Betygalos mstl., 60209 Raseinių r. sav.
Faksas (8 428)  41 570
El.paštas
betygala@raseiniai.lt




Seniūnijos nuostatai

2015 m. seniūnijos ataskaita 
2014 m. seniūnijos ataskaita 
2013 m. seniūnijos ataskaita

2012 m. seniūnijos ataskaita
2011 m. seniūnijos ataskaita


Pareigos Vardas, pavardė Telefonas El. paštas   Darbo laikas
Betygalos seniūnijos seniūnas Stanislovas Totilas   (8 428)  72 090 betygala@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn. 
8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Vyresnioji specialistė Gitana Lušienė  (8 428)  72 091 gitana.lusiene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn. 
8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Vyresnioji specialistė Rūta Šilvienė (8 428)  72 092 ruta.silviene@raseiniai.lt P     8.00-16.50 val.
A     8.00-16.50 val.
T     8.00-16.50 val.
K     8.00-16.50 val.
Pn.  8.00-16.25 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Žemės ūkio ir kaimo plėtrosskyriaus specialistė Asta Lukauskienė (8 428)  20 014 asta.lukauskiene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis  Danguolė Šukutienė 8 671  65 024 danguole.sukutiene@raseiniai.lt P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.


 

 

 

Seniūnaičiai
Eil.
Nr.
Seniūnaitija Vardas, pavardė Telefonas
1. Berteškių Ginta Balsienė 8 686  01 258
2. Betygalos Rolandas Aksamitauskas 8 686  01 280
3. Ilgižių Gražina Kringelienė 8 686  01 308
4. Požečių Zigmas Pocius 8 686  01 327
5. Saugailių Audronė Banienė 8 686  01 329
6. Steponkaimio Genovaitė Mosteikienė 8 686  01 486
7. Žibulių Eugenijus Sorius 8 686  01 502

 
 

 SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI

 
   1. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Betygalos seniūnijos seniūnaičių sueigos protokolas Nr. 2-2 »»»

  


BETYGALOS SENIŪNIJA 


Apie Betygalos seniūniją

   Betygalos seniūnija užima 16645 ha plotą, iš jų žemės ūkio naudmenos – 16206 ha, miškai – 300 ha, vandenys – 20,5 ha. Seniūnijos teritorijoje vingiuoja vaizdingoji Dubysa, yra dalis Dubysos regioninio parko. Iš viso seniūnijoje yra 75 kaimai. Didesni iš jų: Betygalos (447 gyventojai), Ilgižių k. (287 gyventojai), Požečių k. (223 gyventojai), Berteškių, (173 gyventojai), Berteškių (340 gyventojų), Steponkaimio (138 gyventojai), Saugailių (133 gyventojai), Žibulių (155 gyventojai). Visoje seniūnijoje gyvena 2100 gyventojų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras – Betygalos miestelis įsikūręs apie 16 km į rytus nuo Raseinių, prie kelio Ariogala-Betygala-Šiluva, kairiajame Dubysos krante, prie Vieviršės ir Lelyko upelių.

Trumpa istorijos apžvalga

   Apie 14 km atstumu į rytus nuo Raseinių Dubysos slėnio kairiajame krante, prie nedidelio Vieviršės upelio, yra įsikūręs Betygalos miestelis. Anot padavimo, senovėje šalia Betygalos, Aukaimyje, buvusi žinyčia, kur gyvenęs pagonių vyriausias žynys Gintautas. Gyvuoja toks pasakojimas apie Betygalos vardo kilmę: legendinis Palemonas su savo vyrais plaukdamas aukštyn Dubysos upe, ties Ariogala paklausęs, „Ar jau yra galas?“, o paplaukęs kiek aukščiau ir apsistojęs taręs: „Bet yra galas“. Iš to ir kilęs Betygalos pavadinimas.
   Betygalos žemė pirmą kartą paminėta 1253 m. Mindaugo rašte, kuriame jis nurodo, kad pusę Betygalos padovanoja Livonijos ordinui. Taigi ją galima priskirti prie seniausių Lietuvos miestelių, nors pati Betygalos gyvenvietė minima tik nuo XIV a. 1384 m. kryžiuočių žvalgai kelio iš Marienburgo į Žeimių kraštą aprašyme pažymėjo, kad „nuo Lesčių vyksta iki Betygalos į tirštai apgyventą kraštą“. Krikštijant Žemaitiją, XV a. pradžioje, 1416 m., Betygaloje pastatyta pirmoji bažnyčia, jos įkūrėju laikomas Vytautas Didysis. Aplink medinę bažnyčią pradėjo kurtis kaimas. XV a. gyvenvietės reikšmė sumenko, ir tik kai 1516 m. gegužės 15 d. Žygimantas Senasis suteikė privilegiją Betygaloje rengti turgus, miestelis pradėjo atgyti. 1579 m. Betygaloje įsteigta parapinė mokykla, kuri su pertraukomis veikė iki 1867 m., kai buvo reorganizuota į valdinę.
   Tačiau labiausiai Betygalos vardą išgarsino čia 1592–1609 m. klebonavęs Mikalojus Daukša, pirmųjų lietuviškų knygų, išleistų LDK, kūrėjas. Iki šiol betygališkiai su pasididžiavimu visiems atvykusiems parodys vadinamąjį Daukšos ąžuolą.


   1857–1858 m. klebono kun. Šrėderio rūpesčiu Betygaloje pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1915 m. ji sudegė. Dabartinė mūrinė neobarokinio stiliaus, klasicizmo bruožų turinti Šv. Mikalojaus bažnyčia kun. Pr. Janulaičio rūpesčiu pastatyta 1924–1930 m. pagal architekto V. Dubeneckio projektą. Altorius puošia žinomo skulptoriaus Broniaus Pundziaus medžio ir gipso skulptūros. Šią bažnyčią 1932 m. iškilmingai konsekravo arkivyskupas J. Skvireckas. Parapijoje švenčiami šv. Onos ir šv. Mikalojaus atlaidai.
 

  
   1928 m. Betygalos centre iškilo Tautos kryžius (aut. J. Kaminskas), kurį 1989 m. atstatė meistrai J. Grabauskas ir R. Ramanauskas.
   Už keturių kilometrų nuo Betygalos miestelio yra Ugionių kaimas. Jo pavadinimas siejamas su pagonybe, ugnies kūrenimu. Kaimo aukščiausioje vietoje iškilusi įspūdingo grožio liaudies klasicizmo stiliaus mūrinė bažnyčia, pastatyta 1836 m. Šalia bažnyčios – 1833 m. pastatyta medinė koplytėlė, o jos viduje – stebuklingu laikomas šaltinis, kuris buvo garbinamas dar pagonybės laikais. Nė viena Raseinių žemės versmė gydomosiomis savo galiomis negali prilygti Ugionių šaltiniui. Tikėta, kad Ugionių vanduo ypač gerai gydo akių ligas. Ugionių dvasinę aurą dar labiau sustiprino tai, kad nuo 1650 m. čia stovėjo koplyčia. 1784 m. M. Dirda koplyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią, 1831 m. ji sudegė. Dabartinės bažnyčios šventorius aptvertas mūrine tvora, pietrytinėje pusėje įrengtas šeimyninis laidojimo rūsys. Čia 1891 m. palaidotas Mykolas Malašovskis. Kasmet Ugionių bažnyčioje švenčiami Sekminių ir Žolinės atlaidai.

 

 


   Pačiame Betygalos viduryje išdidžiai stovi dar 1930 m. vietos šaulių rūpesčiu pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, sukurtas skulptoriaus P. Aleksandravičiaus.
 


   Į pietvakarius nuo Betygalos, Lelyko upelio slėnyje, kairiajame upelio krante, trykšta Šv. Jono šaltinis. Jo aplinka sutvarkyta šviesios atminties mokytojo A. Juškos rūpesčiu. Seniau vaikams sakydavo, kad šaltinio vanduo yra geras, net stebuklingas. Daug legendų mena Pakalniškių (dar vadinamas Mergikalniu) piliakalnis ir netoliese esantis Perkūnkalnis. Tarp Perkūnkalnio ir Mergikalnio esanti šlapia šaltiniuota griova, dar vadinama Karališkuoju keliu, mena kovų su kryžiuočiais laikus, nes čia būta medgrindos. Sakoma, kad stebuklingomis galiomis pasižymėjo Luknės upės dešiniajame krante esantis Saugailių šaltinis, kurio vandeniu buvo gydomos net psichikos ligos.
   Maslauskiškių kaime galima apžiūrėti buvusį vandens malūną (1895 m. pastatytą technikos istorijos paminklą), kurį pastatė dvarininkas Silvestravičius, o vėliau modernizavo A. Bodendorfas.


   Betygalos apylinkės garsėja piliakalniais. Betygalos I ir II piliakalniai minimi daugelyje istorijos šaltinių. Aukaimis pirmąkart minimas XIII a. kryžiuočių kelių kronikose. 1862 m. ant Betygalos I piliakalnio Liktėnų dvarininkas Jankauskas pastatė akmens mūro koplyčią, savo forma panašią į laivą (anot pasakojimų, jis pats visą gyvenimą plaukęs per bangas). Įspūdinga koplyčia stovi ir Betygalos kapinėse.
   Didžiuojasi Betygalos žemė savo turtinga praeitimi, gražia gamta: seniūnijos teritorijoje vingiuoja vaizdingoji Dubysa, čia yra dalis Dubysos regioninio parko.
   2013 metais Betygalos miestelis atšventė 760 metų jubiliejų.
   1989 m. spalio 25 d. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino Betygalos herbą. Tai stilizuotas ąžuolas, simbolizuojantis betygališkių tvirtumą bei ryžtą.
   2001 m. yra išleista M. B. Navakauskienės knyga „Betygalos žemė”.
   Seniūnijoje veikia Betygalos Maironio gimnazija, Ilgižių mokykla-daugiafunkcinis centras. Veikia Betygalos kultūros namai, Berteškių laisvalaikio salė, 3 bibliotekos. Įkurti keturi muziejai: dailininko J. Kuzminskio, Krašto istorijos, Geologijos ir Maironio.
   Seniūnijoje įregistruotos Betygalos, Betygalos Židinio, Ilgižių, Berteškių, Žibulių, Saugailių, Steponkaimio ir Požečių kaimų bendruomenės, užsiimančios aktyvia veikla. Kaimų bendruomenės „Betygala“ namai 2012 m. pripažinti gražiausiai tvarkomu bendruomenių centru, bendruomenės nariai rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu, tvarko piliakalnį, ant jo įsirengė aukurą. Jau tradicija tapo pavasario lygiadienio šventė, Baltų vienybės diena, kada uždegami laužai ant Betygalos II piliakalnio. ,,Berteškių“ kaimų bendruomenė kasmet rengia jaunimo šokių festivalį „Ant šokių bangos“. Bendruomenių nariai aktyviai dalyvauja seniūnijos renginiuose, rajono šventėse, rengia projektus.
   Seniūnijoje veikia Betygalos ambulatorija, Berteškių, Ilgižių felčeriniai punktai. Priešgaisrinė tarnyba aptarnauja seniūnijos gyventojus ir talkina ištikus nelaimei kitiems rajono gyventojams. Betygalos miestelyje veikia M. Ambrazo kavinė DESMA, R. Aniulio Kirkšnovės kaimo turizmo sodyba. Seniūnija garsėja darbščiais žmonėmis, gražiai tvarkomomis sodybomis, stambiais ūkiais, garsiais kraštiečiais. Nuo 2006 metų buvo rengiami grafikų plenerai, skirti betygališkiui grafikui Kuzminskiui.
   Betygalos vardą garsina žymūs kraštiečiai: grafikas Jonas Kuzminskis (1906–1985), biologijos mokslų daktaras Antanas Algirdas Jurgaitis (g. 1935), vyskupas Pranciškus Ramanauskas (1893–1959), Rimgailuose gimęs poetas, leidėjas Juozas Nekrošius (g. 1935), Agelaičiuose – muzikos mokytojas, chorvedys Antanas Matijošius (1881–1957), Armonuose – teatro režisierius Jonas Vaitkus (g. 1944), Jagučioniuose – literatūros tyrėjas, kritikas Vilius Gužauskas (g. 1951), Muzikos akademijos docentas Lionginas Čiapas (g. 1948), Skirvainiuose – skulptorė Albina Vanda Vertulienė (g. 1937), Diržioniuose –kunigas, dailininkas Pranas Šniukšta (1908–1977), profesorius Tomas Šniukšta (g. 1914), Pakalniškių k. – poetas Antanas Cibulskis (1933–1986), Ginaičių k. – rašytojas, poetas, Raseinių Garbės pilietis Jonas Mačiukevičius (g. 1939), Maslauskiškių k.– teisininkas Mykolas Ignotas (g. 1934) , Maskvitų k. – istorikas Petras Setkauskis (g. 1937 ), Budraičių k. – žurnalistas Antanas Mačianskas (1933–2007), filosofas, žurnalistas Feliksas Mačianskas (g. 1935). Iš Betygalos kilęs ilgametis Betygalos vidurinės mokyklos mokytojas, kraštotyrininkas, Raseinių rajono garbės piliečiai Antanas Juška (1920–2003), Marijona Birutė Navakauskienė (1941 m.).
   Betygala – vienas iš seniausių ir įdomiausią istoriją turinčių miestelių Žemaitijoje.
   Du kilometrai į pietus nuo Betygalos, Vaškutės (Dubysos intako) dešiniajame krante, – piliakalnis, kurio aikštelės plotas anksčiau buvo apie 1000 m².
   Istoriniuose šaltiniuose Betygala pradedama minėti jau XIII a. Apie ją žinių randama Mindaugo dokumentuose, Palemono kronikoje.
   Anot padavimo, kurį „Mūsų Lietuvos” IV-ame tome (p. 554) yra paskelbęs Bronius Kviklys, „Palemonas, su savo vyrais plaukdamas aukštyn Dubysa, ties Ariogala klausęs: „Ar yra galas?”, o paplaukęs kiek aukščiau įsitikinęs, – „bet yra galas” (iš čia ir vietovės vardas)”.
   Istoriniai šaltiniai rodo, kad 1254 m. Mindaugas, pritarus sūnums Repliui, Gerstukiui ir Parbusiui, vyskupui Kristijonui užrašė pusę Betygalos žemių. Kitą pusę jos žemių Mindaugas 1257 m. atidavė Ordinui. Tuo pat metu Ordinui buvo užrašyta ir dalis Žemaičių.
   Miestelis jau tuo metu buvo valsčiaus centras. Čia XIII-XIV a., lietuvių kovų su Ordinu metu, stovėjo viena iš svarbesnių Žemaičių gynybinių pilių, kurią ne kartą puolė kryžiuočiai.
   Prekybos teisės Betygalai suteiktos 1516 m. Karalius Augustas III 1723 m. šią privilegiją pakartotinai atnaujino, leido rengti turgus. Yra išlikęs 1596 m. surašytas Betygalos dvaro inventorius.
   Išgarsėjo Betygala ir dėl jos apylinkėse 1706 m. vykusių kautynių su į Lietuvą įsiveržusiais švedais. Per šį mūšį Betygala buvo labai nuniokota.
   Reikšmingi Betygalos istorijoje 1711 m., kai per maro epidemiją išmirė visi miestelio gyventojai.
   Betygaloje veikia nuo 1579 m. Valdinė pradinė mokykla, kurioje dėstyta rusų kalba, įsteigta 1867 m. Iki 1945 miestelyje buvo tik pradinė mokykla, 1945-1948 metais veikė progimnazija, kuri vėliau reorganizuota į vidurinę mokyklą.
   Motiejaus Valančiaus laikais Betygaloje daug dėmesio buvo skiriama vargšams. Tuo metu prie bažnyčios pastatyta ir špitolė. 1900 m. miestelyje įsteigta senelių prieglauda, kuriai 1903 m. pastatytas mūrinis pastatas. Nemažai šios parapijos gyventojų dalyvavo 1863 m. sukilime, tuo laiku apylinkėse veikė sukilėlių būrys. Už tai, kad per sukilimą klebonas Anupras Šrėderis perskaitė sukilėlių manifestą, jis buvo ištremtas į Nerčinską.
   Betygalos apylinkės kalvotos. Į pietus nuo miestelio dunkso Betygalos piliakalnis, ant kurio, pasak padavimų, senovėje buvo kūrenama šventoji ugnis. Pro piliakalnį teka Lelyko upelis. Pasilipus ant Betygalos apylinkių kalvų, atsiveria įspūdingi Dubysos slėnio vaizdai.
   Netoli Betygalos – Pasandravys, Buniūnų kaimas, Ugioniai, Milašaičiai, Girkalnis, kaimai ir miesteliai, nuo seno apipinti legendomis ir padavimais.
   Betygaloje 1841 m. buvo 483 gyventojai, 1923 m. – 334, 1934 m. – 434, 1959 m. – 459, 1970 – 394, 1975 m. – 414, 1979 – 508, 1984 m. – 519. Iki 1950 m. Betygala buvo valsčiaus centras.
   Aštuoni kilometrai į šiaurės vakarus nuo Betygalos, prie Sandravos upelio, seniau buvo Pasandravio dvarelis. XIX a. II-oje pusėje jo žemę nuomojo Aleksas Mačiulis. Čia 1862 m. gimė poetas prelatas Jonas Maciulevičius-Maironis. Netoli Pasandravio yra Bernotų kaimas. Čia XIX a. Maironio tėvas turėjo savo ūkį, kuriame jaunystės metais gyveno būsimasis poetas.

Lankytinos vietos

   Betygalos muziejus. Miestelyje veikia muziejus (Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas), kuris dažniausiai vadinamas „įžymių žmonių muziejumi”. Betygalos muziejuje yra dvi ekspozicijos. Betygalos istorijos ekspozicijoje pagerbti ir įamžinti kraštiečiai, o ypač grafikas Jonas Kuzminskis, medžio drožėjas Juozas Grabauskas, kunigas, dailininkas Pranas Šniukšta, poetas Juozas Nekrošius, rašytojas Jonas Mačiukevičius. Geografės muziejininkės Marijonos Birutės Navakauskienės įkurta Geologijos ekspozicija. Gausi mineralų, uolienų, fosilijų, kriauklių kolekcija (~1800 eksponatų) ypač domina lankytojus. Geologijos ekspozicija naudojama edukaciniams užsiėmimas. Originalūs eksponatai iš viso pasaulio praplečia ir įtvirtina mokinių geologijos, geografijos ir biologijos žinias, didina smalsumą, skatina norą pažinti, kas yra po mūsų kojomis, žvyro krūvoje, upės atodangoje. Žmonių čia atvyksta nemažai – ir ekskursaudami, ir šiaip individualiai keliaudami po kraštą. Minėtuose muziejuose vyksta pamokos jaunimui, įvairūs susitikimai, literatūriniai vakarai, dailininkų kūrybos parodos.

   Tautos kryžius. Miestelio aikštėje dviejų kryžmų Tautos kryžius buvo pastatytas 1928 m. (aut. dailidė J. Kaminskas), kai Lietuva iškilmingai pažymėjo atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį. 1950 m. kryžius buvo nupjautas ir įmestas į Dubysą. Moterys, eidamos į bažnyčią, jį pamatė: kryžius buvo ištrauktas ir daug metų saugotas bažnyčioje. Po keturių dešimčių metų betygališkiai ryžosi atstatyti tai, kas buvo šventa jų tėvams. 1989 m. kryžių atstatė Raseinių rajono tautodailininkas J. Grabauskas ir jo mokinys R. Ramanauskas.

 

   Šv. Mikalojaus bažnyčia. Katalikų bažnyčia pastatyta 1416 m. žemaičių krikšto metu. Spėjama, kad XVI a. viduryje ir XVII a. pabaigoje ji buvo atnaujinta, 1852 m. galutinai sunyko. 1857 – 1858 m. klebonas Šrėderis pastatė naują bažnyčią, kuri 1915 m. sudegė.
   1924–1930 m. klebonas Pr. Janulaitis pasirūpino Šv. Mikalojaus bažnyčios, kuri stovi iki šiol, statyba. Bažnyčia, pastatyta pagal Vl. Dubeneckio projektą, yra neobarokinio stiliaus su klasicizmo bruožais. Centrinis altorius sukurtas skulptoriaus Br. Pundziaus yra modernizuoto baroko stiliaus. Greta stovinti varpinė su bažnyčia sujungta vienos arkos atvira galerija su baliustrada. 

   Betygalos Maironio gimnazija. Bažnyčių fundacinių aktų duomenimis, Betygaloje 1579 m. minima parapinė mokykla, 1867 m. įsteigta valdinė vidurinė mokykla. 1987 m. spalio 13 d., minint poeto Jono Mačiulio- Maironio 125-ąsias gimimo metines Betygalos vidurinei mokyklai suteiktas Maironio vardas, įrengtas Maironio muziejus. 2015 m. vidurinė mokykla reorganizuota į gimnaziją.

 

 

 

 

 


Informacija atnaujinta: 2017-03-07 16:35:01
Raseinių rajono savivaldybės meras
 
Algirdas Gricius

Gyvenimo aprašymas

Priėmimo valandos

Darbotvarkė

 
 
 
 

Nuorodos

 


 
 

 
 


 
 


 
 

 
 
 
 

 
 
 
  
 

 
 
 


 
 

 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.