Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. gegužės 23 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7524301
Šiandien: 271
Dabar: 29
Prenumerata
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos miesto seniūnija


 

Vytauto g. 103, Ariogalos m., 60263 Raseinių r. sav.
Faksas (8 428)  41 568
El. paštas
ariogala@raseiniai.lt



Seniūnijos nuostatai

2015 m. seniūnijos ataskaita 
2014 m. seniūnijos ataskaita

2013 m. seniūnijos ataskaita
2012 m. seniūnijos ataskaita
2011 m. seniūnijos ataskaita 


 

Pareigos Vardas, pavardė Telefonas El. paštas Darbo laikas
Ariogalos miesto seniūnijos seniūnė - (8 428)  50 254 ariogala@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Ariogalos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Regina Meškauskienė (8 428)  50 354 regina.meskauskiene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Specialistė Aura Gudžiūnienė (8 428)  50 194 aura.gudziuniene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis  Indrė Šalvaitienė 8 674  70 625 indre.salvaitiene@raseiniai.lt  P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.

 

 

 

 

Seniūnaičiai
Eil.
Nr.
Seniūnaitija Vardas, pavardė Telefonas
1. Verdėlupio Genovaitė Klijūnienė
8 686  00 785
2. Pramonės Vytautas Juškevičius 8 686  00 741
3. Darbininkų Vytautas Gaižauskas
8 686  00 151
4. Dubysos Tadas-Anatolijus Misevičius 8 686  00 351
5. Mokyklos Kristina Grockytė 8 686  01 072
6. Melioratorių Benjamina Eimutienė 8 686  00 409
7. Šiaurinė Dalia Skeberdienė 8 686  02 821

 

 

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI
 

   1. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos miesto seniūnijos seniūnaičių sueigos protokolas Nr. 3-1(1.7) »»»

  


ARIOGALOS MIESTO SENIŪNIJA 


Apie Ariogalos miesto seniūniją

   Šiuo metu Ariogalos miesto seniūnijos plotas - 482 ha, iš jų 41 % užstatyta; 25 % užima įvairūs želdiniai, 13 % - žemės ūkio naudmenos. Likusią teritoriją užima vandenys ir įvairios paskirties plotai. Miestas įsikūręs „ten, kur Dubysa mėlyna juosta banguoja plati“, prie Žemaičių plento.
   2001 m. surašymo duomenimis, Ariogaloje gyveno 1743 vyrai ir 1954 moterys, iš viso - 3697 žmonės. 2014 metų pabaigoje seniūnijoje gyveno 2989 gyventojai. Lyginant su 2015 metais gyventojus skaičius sumažėjo 92 žmonėmis. 2015 m. seniūnijoje gimė 15 vaikų. 2015 metais mirusiųjų buvo 39, 2014 metais mirė 40 gyventojų.

Trumpa istorijos apžvalga

   Ariogala - tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Kaip ir Raseinių, Ariogalos žemė (Eregalle) minima jau 1253 m. Pirminė žodžio „Ariogala“ reikšmė galėjo būti kieno nors kraštas, pabaiga, pakraštys ar pan., tačiau žodžio šaknis er- (arba ar-) leidžia spėti, kad šis žodis gali būti kilęs ir iš kokio nors asmenvardžio. Taigi Ariogala galėjo būti „Ario (ar Erio) galas, kraštas“.
   Šiam kraštui teko atlaikyti ne vieną kryžiuočių antpuolį. Pirmą kartą jie Ariogalą puolė 1322 m., prieš tai nusiaubę Vaikių pilį bei kraštą ir nuniokoję Raseinius. 1352 m. magistras Henrikas Kniprodė nuniokojo Josvainių pilį, paskui patraukė į Raseinius. Pakeliui nusiaubė Ariogalos žemę, bet pilies paimti neįstengė. Tik 1382 m. kryžiuočių ordino maršalas Kunas Hotenšteinas medinę pilį užėmė ir sudegino. Po to Ariogalos pilis istorijos šaltiniuose daugiau nebeminima.
   Tačiau šios negandos neištrynė Ariogalos iš politinio to meto Žemaitijos žemėlapio. Toliau gyvavo Ariogalos valsčius, o 1390 m. Ariogalos žemės pasiuntiniai Zundas, Vilondas, Erimas, Giniotas, Joteika ir Dramutis Karaliaučiuje kartu su kitais žemaičių pasiuntiniais pasirašė Žemaitijos ir kryžiuočių taikos sutartį.
   Ariogalos parapija - viena iš seniausių Žemaitijoje. Manoma, kad pirmoji medinė bažnyčia čia pastatyta apie 1416 m. Dabartinė Ariogalos neobarokinė bazilikinė dvibokštė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia baigta statyti 1939 m. senosios, dar Pirmojo pasaulinio karo pradžioje sudegusios bažnyčios vietoje. Projekto autorius - Šveicarijos architektas E.Peyrri.
   Pirmą kartą Ariogala gavo herbą 1792 metais. Laikui bėgant jis keitėsi ir buvo iškraipytas. Iš naujo atkurtą Ariogalos miesto herbą dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino 2001 m. lapkričio 15 d.
   Įžymūs žmonės: profesoriai Stasys (1886-1944) ir Kazys Šalkauskiai, literatas Pranas Balsys (1887-1949), archeologas, dailininkas, kraštotyrininkas Tadas Daugirdas (1852-1919), agronomas selekcininkas, Maskvos ir Dotnuvos selekcijos stočių įkūrėjas Dionizas Rudzinskas (1866-1954), mokslų daktarė Audronė Glosienė (g.1958), mokslų daktaras Kazys Rekevičius (g.1928), žurnalistė Aldona Svirbutavičienė (g.1953), dailininkas tapytojas Aloyzas Stasiulevičius (g.1931), pirmasis Lietuvoje pradėjęs naudoti koliažo techniką, Kęstutis Skamarakas (g.1952).
   Šiuo metu Ariogaloje yra vieni maldos namai – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia pašventinta 1939 metais. Stovi ji senosios bažnyčios vietoje. Bet juk buvo ir laikinoji bažnyčia, buvo sinagoga, Gėluvoje buvo liuteronų bažnyčia, sako, kad net ir cerkvė kažkada buvusi. O ir kapinių ne vienos, senosios ir naujosios katalikiškos, tarybinių karių, vokiečių, žydų.
   Kaip ir Raseiniai, Ariogala nuo XVI a. pradžios buvo karališkojo valsčiaus centras. Pagrindinis miestelėnų verslas - smuklių laikymas ir alaus bei midaus gamyba. Bent nuo 1560 m. miestelyje veikė parapinė mokykla.
   1640 m. gegužės 26 d. Ariogalai pirmą kartą buvo suteikta teisė rengti turgus ir prekymečius.
   1792 m. balandžio 12 d. Ariogala gavo laisvo miesto teises ir herbą. 1842 m. čia buvo įsteigta valdinė (rusiška) pradžios, o 1852 m. - parapinė mokykla, veikusi iki 1863 m. 1847 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Ariogalos neaplenkė 1831 ir 1863 m. sukilimų kovos. 1861-1950 m. Ariogala buvo valsčiaus centras.
   Ariogalos pilis stovėjusi ant Dubysos kranto, kur įteka Taurupio upelis.
   Iš senosios Ariogalos beveik nieko nebeliko - tik kapinės, kuriose teberymo 1850 m. Stasio Daugirdo pastatyta koplyčia.


   1950-1962 m. (iki prijungimo prie Raseinių rajono) egzistavo Ariogalos rajonas. Ką tik sudarytame rajone buvo Ariogalos, Betygalos, Čekiškės, Pernaravos ir dalis Girkalnio valsčiaus. Rajono centro įsteigimas Ariogaloje paskubino miestelio atstatymą, davė impulsą spartesnei jo raidai.
   Kažkada Žemaičių plento nebuvo. Kelias iš Raseinių į Kauną ėjo kažkur pro Čekiškę. Kai buvo nutiestas plentas, Ariogala pasikeitė visiems laikams, tapo svarbiu miesteliu visame kelyje. Plento tiesimo metu Ariogala tiesiog klestėjo, veikė 109 parduotuvės ir smuklės, kuriose degtinė buvo pardavinėjama gorčiais. Negalima įsivaizduoti Ariogalos be Žemaičių plento ir netoliese esančio Šaltinėlio.
   Mieste gausu želdininių: Purvės, Čėkuvos dvaro, girininkijos parkai. Nuo Ariogalos 1,5 km. į Kauno pusę - Čekuvos dvaras. Į dvarą vedė topolių alėja. Pasakojama, kad medžius atsivežęs dvarininkas iš užsienio. Pasodinęs saugojo, kad niekas neišsikastų. Dabar jie baigia nykti. Kada dvaro rūmai statyti, nežinoma. Pirmasis Savininkas buvęs Šemėta. Paskutinis - V. Mileris. Čėkuvos dvaro rūmuose po karo (1944-1956 m.) buvo įsikūrusi Ariogalos gimnazija, kuri 1956 m. persikėlė į miestą. 1963 m. čia įkurta TBC ligoninė, gyvavusi iki 1990 m. Ligoninei išsikėlus, rūmai neteko šeimininko ir pradėjo irti.
   Ariogalos miestas plečiamas pagal sudarytą bendrąjį detalų planą. Mieste pastatyta daugiabučių namų kvartalai: Melioratorių ir Verdėlupio. Veikia naujos įmonės bei organizacijos.

Lankytinos vietos

   Užsukus į Ariogalą nereikėtų praleisti progos apžiūrėti menišką bažnyčios altorių, namą, kuriame gyveno selekcininkas, šio mokslo Lietuvoje pradininkas Dionizas Rudzinskas (Vytauto g. 70), NKVD būstinę, kur buvo kankinami žmonės (Vytauto g. 86), Tado Daugirdo kapą.
   Šiame krašte pokario metais vykusias laisvės kovas mena Ariogalos civilinėse kapinėse tremtinių ir politinių kalinių klubo „Garsas“ iniciatyva 1991 m. pastatyta koplytėlė partizanams ir paminklas tremtiniams. Koplytėlę suprojektavo Asta Čikaitė-Rusinienė, projektą įgyvendino buvęs politinis kalinys Vytautas Smitrius ir jo sūnus Gediminas.


 
 

   Ariogalos senosiose civilinėse kapinėse pastatytas memorialas Ariogalos miesto ir jo apylinkių tremtinių bei politinių kalinių žuvusių tremtyje ir lageriuose atminimui.

Tradicinės šventės

   Kasmet Ariogalos miesto seniūnijoje minimos įvairios šventės: Valstybinės, pramoginės, tradicinės. Viena iš įsimintiniausių švenčių sulaukianti gausiausio skaičiaus dalyvių ir svečių tai - Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
  

    Atkūrus nepriklausomybę, Ariogalos vardą visoje Lietuvoje garsina nuo 1991 m. Dainų slėnyje Antano Vizbaro pradėti rengti tradiciniai sąskrydžiai „Laisvės ugnis - ateities kartoms“. Šią tradiciją tęsia Lietuvos liaudies kultūros centras. Kasmet vasarą čia susirenka partizanai, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai. Kelią į Dainų slėnį puošia tautodailininko Juozo Grabausko sukurtos skulptūros.

   Kasmet Atvelykio dieną, nuo ankstaus ryto po Ariogalos miestą važinėdami kviesliai kviečia miesto gyventojus į „Atvelykio šventę‘‘, kuri vyksta miesto parke. Didelio dėmesio sulaukia spalvinga amatininkų mugė, išradingų puokščių ir margučių paroda, kurioje dalyvauja bendruomenės iš Butkiškės, Gėluvos, Paliepių, Plikių, Milašaičių, Didžiulių, Verėduvos. Vyksta linksmos sportinės rungtys, vaikų piešinių ant asfalto konkursas, triratukų, dviratukų varžybos. Velykų bobutė išrenka tvirčiausią margutį. Ariogalos vaikai dalyvauja „Naisių teatro‘‘ paskelbtame konkurse „Vaikų velykėlių margutis‘‘. Suneštus pieštus margučius vaikai pritvirtina ant paruošto didelio kiaušinio formos stovo. Nuotaikingas muzikines programas pristato įvairūs kolektyvai.


   Nuo 2011 m. Ariogalos dainų slėnyje rugpjūčio mėnesį vyksta miesto šventė „Mūsų laiką skaičiuoja Dubysa‘‘. Jos pradininkė Ariogalos miesto seniūnė Renata Aleksiejienė. Renginys galima sakyti dar jaunas, bet jau sulaukė didelio susidomėjimo. Tai daugiau pramoginis renginys įvairaus amžiaus žmonėms. Susirinkusiems suteikta galimybė turiningai praleisti laisvalaikį - išbandyti savo jėgas sportinėse rungtyse, laimėti loterijoje, pasiklausyti įvairių žanrų muzikos. 

 

 

 

 

 


Informacija atnaujinta: 2017-03-07 15:20:05
 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.