Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. kovo 26 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7384086
Šiandien: 1860
Dabar: 151
Prenumerata
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Pagojukų seniūnija

                                               

Liolingos g. 1, Kaulakių k., 60456 Raseinių r. sav. 
Faksas (8 428)  41 574
El. paštas pagojukai@raseiniai.lt



 
 
Seniūnijos nuostatai

2015 m. seniūnijos ataskaita
2014 m. seniūnijos ataskaita 
2013 m. seniūnijos ataskaita

2012 m. seniūnijos ataskaita
2011 m. seniūnijos ataskaita



Pareigos Vardas, pavardė Telefonas El. paštas   Darbo laikas
Pagojukų seniūnijos seniūnas Antanas Valantinas (8 428)  72 095 pagojukai@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn. 
8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Pagojukų seniūnijos vyriausioji specialistė Gina Mažeikienė (8 428)  72 096 gina.mazeikiene@raseiniai.lt
P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.

Pagojukų seniūnijos vyresnioji specialistė

Regina Gabševičienė (8 428)  72 096 regina.gabseviciene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus specialistas


Juozas Januška (8 428)  20 006 juozas.januska@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Rita Valinčienė  8 671  64 854 rita.valinciene@raseiniai.lt P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Neringa Burinskaitė 8 647  28 019 neringa.burinskaite@raseiniai.lt P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.


Seniūnaičiai

Eil.
Nr.
Seniūnaitija Vardas, pavardė Telefonas
1. Akstinų (Akstinų, Bogušių, Kiaulininkų, Pagojų, Skudžiūnų, Tverijoniškės) Aušra Dirdaitė 8 624  82 971
2. Kaulakių (Dautartų, Fliorencijos, Kaulakių, Kybartėlių, Petkūniškių, Spandotų) Juzefa Medelienė 8 656  60 681
3. Skirmantiškės (Bernotų, Breckių, Gintučių, Kupsčių, Naujokų, Paluknio II, Pasandravio, Pikčiūnų, Pundžių, Puknaičių, Siručių, Skirmantiškės, Šimkaičių, Šnipaičių, Vaikštaičių, Zvėgių) Kristina Teišerskienė 8 618  42 690
4. Papušynio (Aukštuoliukų, Burbiškių, Liaubarų, Papušynio, Puodžių, Sargelių, Tautušių) Daiva Šeškauskaitė 8 699  45 718
tel./faks. (8 428)  77 175
el.p. daiva@sargeliai.org
5. Vosiliškio (Aukštuolių, Barsukinės, Belazariškio, Dievogalos, Graužų, Karalinavos, Lenčių, Meiliškių, Radviliukų, Sokiškio, Tendžiogalos, Trankinių, Vosiliškio) Virginijus Vaicekauskas 8 688  84 031

  

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI

 


PAGOJUKŲ SENIŪNIJA 



Apie Pagojukų seniūniją

   Pagojukų seniūnija  užima 15385.00 ha plotą, iš jų  Žemės ūkio naudmenos – 11110,00 ha, miškai – 3244,00 ha, vandens telkiniai – 51,00 ha. Per seniūnijos teritoriją teka 4 upės, džiugina nuostabus Dubysos slėnis. Dvi upės užtvenktos į didžiulius vandens telkinius. Iš viso seniūnijoje yra 66 kaimai. Didesni iš jų:  Kaulakiai (473 gyventojai), Skirmantiškė (286 gyventojai), Dievogala (206), Akstinai (198 gyventojai). Visoje seniūnijoje gyvena 1630 gyventojų. Seniūnijos centras  – Kaulakių gyvenvietė, kuri yra 11 km į šiaurės rytus nuo Raseinių miesto, šalia Dubysos upės. Gyvenvietė išsidėsčiusi gražiame gamtos kampelyje prie Raseiniai – Baisogala respublikinės reikšmės kelio. Per gyvenvietės centrą teka Liolingos upelis, kuris buvo 1980 m. užtvenktas į 13.1 ha vandens telkinį. Viename šio tvenkinio šlaite įrengtas 0.5 km „Sveikatingumo ir žvalumo takas“, kurį puošia tautodailininko Jono Dzvėgos skulptūros.


Trumpa istorijos apžvalga

   Kaulakių gyvenvietė – seniūnijos centras. Manoma, kad Kaulakių vietovardis yra kilęs iš asmenvardžio Kaulakis. Tai patvirtina istoriniai šaltiniai. 1580 m. kovo 12 d. bajorai Vaitiekus, Ambraziejus ir Povilas Kaulakiai žemionui Jurijui Motiejavičiui pardavė pusę savo tėviškės, o 1599 m. spalio 1 d. akte pirmą kartą minimas Kaulakių dvaras, buvęs Tendžiogalos valsčiuje ir priklausęs žemionui Vaitiekui Petravičiui. 1845 m. duomenimis Kaulakių ir Rauklių polivarkus valdė Ipolitas Astrauskas. 1852 m. Kaulakių dvarą nusipirko Stravinskiai ir išliko jis iki 1920 m., dvaro dydis buvo apie 341 ha. 1922 m. įvykusi žemės reforma Kaulakių dvarui paliko 81 ha žemės. 1918 m. vokiečiai išsivarė poną Stravinską ir jis daugiau negrįžo, o likusi viena ponia Marija Stravinskienė nualino dvarą, ir jis buvo išvaržytas.
   Senovėje svarbiausia šio krašto gyvenvietė buvo 3 km į pietus nuo Vosiliškio esanti Tendžiogala, susiformavusi prie to paties pavadinimo dvaro, kuris minimas jau XV a. rašytiniuose šaltiniuose. Seniau Tendžiogala turėjo srities, apskrities centro, tėvonijos, valsčiaus, dvaro statusą. Yra pagrindo manyti, kad pagonybės laikais Tendžiogaloje šventvietė – 1588 m. Alkagiris. 1528 m. Tendžiogalos valsčiuje buvo 72 bajorų šeimos, o 1567 m.- 111 šeimų. Tais metais Tendžiogalos srityje gyveno 6700 gyventojų. 1536 m. Vosiliškio (Belozariškės) dvarą valdė Žemaitijos ir Kauno seniūnas kunigaikštis Mikalojus Radvila, kuris vėliau tapo Belozarų giminės nuosavybė. 1712 m. Vosiliškio dvare Belozarai pastatė koplyčią, o 1784 m. gavus sutikimą iš vyskupo, Vosiliškyje buvo įkurta altarija. Ją Belozoraitė- Bilevičienė aprūpino žemės sklypu ir nuolatinėmis pajamomis, o 1785 metais Juozapas Belozaras pastatė medinę Švento Juozapo koplyčią, kuri 1812 metais buvo perstatyta, padidinta ir pavadinta bažnyčia, stovinti iki šiol. 1911 metais prie Vosiliškio Aukštuolių kaimo vienkiemyje buvo įkurta pirmoji pradžios mokykla, o 1920 metais įkurta pradinė mokykla. 1923 metais Vosiliškis priklausė Grinkiškio valsčiui. 1929 metais Kauno arkivyskupas Vosiliškio bažnyčiai suteikė parapijos teises. Sovietmečiu Vosiliškis buvo apylinkės, kolūkio ir tarybinio ūkio centras. 
   Šiuo metu seniūnijos teritorijoje yra 1 pašto skyrius, 2 medicinos punktai, 2 bibliotekos, bažnyčia, maldos namai, įrengtos 5 žmonių šarvojimo patalpos. Veikia 8 parduotuvės, komunalinio ūkio padalinys, 5 privačios įmonės. Įregistruotos 5 kaimų bendruomenės, kurios pasižymi aktyvia veikla, gerais rezultatais. 3 sodybos teikia kaimo turizmo paslaugas, veikia ant Luknės upės užtvankos pastatyta hidroelektrinė.
   Vienas pagrindinių seniūnijos kaimo žmonių pragyvenimo šaltinių yra vykdoma ūkinė veikla, medienos perdirbimas. Įregistruoti 240 ūkininkų ūkiai, veikia 2 žemės ūkio bendrovės, kurios augina grūdines kultūras, avis, audines. Gyvulininkystėje populiarus pieno sektorius ir mėsinių galvijų auginimas.
   Pagojukų seniūnijos žemėje gimė ir gyveno nemažai iškilių žmonių:poetas Jonas Mačiulis (Maironis) (1862-1932); prezidentas,  Lietuvos kovos sąjūdžio pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis (1909-1954), poetas, satyrikas Rimantas Klusas (1936), žurnalistas, lakūnas Edmundas Ganusauskas (1945), menų fakulteto profesorius Kazys Kšanas (1939), mokslų daktarė, chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė Jadvyga Kerienė (1943), profesorius, kardiologas Juozas Blužas (1928-2006), profesorius, Dotnuvos žemdirbystės instituto direktorius Zenonas Dapkevičius (1954), mokslų daktarė, vertėja Regina Žemaitytė-Pažerienė (1953), technikos mokslų daktaras Česlovas Pocius (1937), poetė Danutė Lipčiutė-Augienė (1914), LVA docentė Zita Bartkevičiutė (1945), tautodailininkas, skulptorius, medžio drožėjas Jonas Dzvėga (1957), karininkas, partizanas Petras Mockus (1906-1947), architektė, Šiaulių miesto Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro autorė Virginija Vaičiutė (1944), gydytojas, dr., prof., VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorius, dainininkas ir fotografas Arvydas Jonas Sąlyga (1954)


Lankytinos vietos

 

Pasandravio istorinis draustinis – poeto Jono Mačiulio - Maironio (1862 -1932) tėviškė


Daug mergaičių pakrančiais Dubysos,
Kaip lelijų, baltų ir aukštų;
Žydi veidu kaip putinas visos;
Gražesnių neišgirsi balsų.
 
                      Maironis, 1895 

   Poeto Jono Mačiulio-Maironio tėviškė ir gimtinė – Pasandravio istorinis draustinis Pagojukų seniūnijoje, Pasandravio ir Bernotų kaimai, vietinių dažniausiai vadinami Pasandravys ir Bernotai yra raseinių krašto istorijos muziejaus filialas. Draustinis – sudėtinė Dubysos regioninio parko dalis. Maironio gimtinė Pasandravys. Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Puikūs Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai tikriausiai ir įkvėpė poetą Maironį apdainuoti Gimtinę, jos išskirtinį grožį. Pasandravyje yra išlikę poeto gimtojo dvarelio pamatai, svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė).
   Bernotai Maironio Tėvonija ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, sode tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, „senele“ ledaine, teikusia  buitinius patogumus. Maironio sesers sodyboje įkurtas muziejėlis. Sudegus tėvų namui Maironis, besimokydamas kaune, dažnai atvažiuodavo į Bernotus, vaikščiodavo po pamėgtas vietas, keliaudavo pėsčiomis Dubysos atkrantėmis iki Betygalos. Ten, Betygalos Pilkalnio kapinėse palaidoti maironio tėvai, o krikšto mama ilsisi prie Luknės esančiose 1863 m. sukilėlių kapinaitėse.
   Bernotai, Pasandravys, jų aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto maironio gyvenimą ir kūrybos kelią. 1987 m., minint poeto 125 – ąsias gimimo metines, įrengta pėsčiųjų takas, sujungęs bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejuose tako pusėse nuo Luknės iki Sandravos upelių susodinti ąžuolai – Maironio ąžuolų takas (apie 1 km). Dabar čia žaliuoja jau 145 ąžuolai, kuriuos poeto garbei pasodino žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai, jaunieji maironiečiai ir Maironio svečiai. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus ir sodybas puošia 1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti vienuolika kryžių ir koplytėlių, tarp kurių „Šv. Jonas Nepamukas“ (aut. J. Tvardauskas) saugantis Maironio šaltinėlį ir upelius. Kapinaitėse įspūdingas R. Puškoriaus kūrinys – koplytstulpis su „Šv. Marijos solupingosios“ ir „Kristaus Nazariečio“ skulptūromis.
   Pasandravio istorinis draustinis kasmet sulaukia gausaus būrio lankytojų. Traukia žmones Maironio apdainuotos gražios apylinkės, Sandravos ir Luknės pakrantės, poeto išvaikščioti takeliai, šaltinėlis. Poeto gerbėjus čia visuomet maloniai sutinka muziejininkai (vykstantiems į ekskursijas rekomenduojama paskambinti telefonu 8 611 06390). Aplankykite, esate laukiami.   
    Seniūnijos centras, pavyzdingai tvarkoma Kaulakių gyvenvietė. Gyvenvietės centre – renovuotas administracinis pastatas, sutvarkyta aplinka, įrengta lauko estrada ir sporto aikštynas. Tai puiki poilsio ir pramogų zona.
  


   Vosiliškio Švento Juozapo parapijos bažnyčia, kuri turtinga kultūros vertybėmis. Tai paveikslai: „Marijos mirtis“, „Marija ir Šventas Kazimieras“, „Šventas Juozapas“. Skulptūros: „Šventas Kristoforas“, „Nukryžiuotasis“. Bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas tremtiniams, varpinė, „Angelo“ skulptūra. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su siaura penkiasiene apside. Ant kraigo galų – du bokšteliai. Vienanavė, yra vienas altorius.

 

 

 

 

 

 


Tradicinės šventės

   Seniūnijos bendruomenių rudens šventė. Pagojukų seniūnijoje įsikūrusios penkios kaimo bendruomenės, kurios kiekvienais metais renkasi į  tradicinę „Rudens šventę“, kuri kiekvienais metais vyksta vis kitoje bendruomenėje. Šventės metu apdovanojami gražiausių sodybų savininkai, nusipelnę seniūnijos gyventojai, aptariami nuveikti darbai.

 


   Joninės.
Seniūnijos centre, Kaulakių kaimo lauko estradoje vykstanti siautulinga dainų šokių ir paparčio ieškojimo šventė.

 

 


Informacija atnaujinta: 2017-03-07 15:00:16
Raseinių rajono savivaldybės meras
 
Algirdas Gricius

Gyvenimo aprašymas

Priėmimo valandos

Darbotvarkė

 
 
 
 

Nuorodos

 


 
 

 
 


 
 


 
 

 
 
 
 

 
 
 
  
 

 
 
 


 
 

 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.