Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
Faks. (8 428)  51 604
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt
2017 m. gegužės 27 d.

Prisijungimas

Statistika
Nuo: 2003-12-01
Iš viso: 7532064
Šiandien: 249
Dabar: 29
Prenumerata
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnija

Vytauto g. 103, Ariogalos m., 60263 Raseinių r. sav. 
Faksas (8 428)  41 569
El.paštas
ariogalos.sen@raseiniai.lt


Seniūnijos nuostatai

2015 m. seniūnijos ataskaita 
2014 m. seniūnijos ataskaita 
2013 m. seniūnijos ataskaita
2012 m. seniūnijos ataskaita
2011 m. seniūnijos ataskaita 
 

Pareigos Vardas, pavardė Telefonas El. paštas   Darbo laikas
Ariogalos seniūnijos seniūnas - (8 428)  50 244 ariogalos.sen@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn. 
8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Ariogalos seniūnijos seniūno pavaduotojas Kazimieras Klimas  (8 428)  50 344  kazimieras.klimas@raseiniai.lt  P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn. 
8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Specialistas Zenonas Dubinskas  (8 428)  50 172  zenonas.dubinskas@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Laura Liaskauskienė (8 428)  20 012  laura.liaskauskiene@raseiniai.lt P     8.00-17.30 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.15 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.
VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Aurelija Bilvinienė 8 671  68 075 aurelija.bilviniene@raseiniai.lt P     8.00-17.00 val.
A     8.00-17.00 val.
T     8.00-17.00 val.
K     8.00-17.00 val.
Pn.  8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka
12.00 - 12.45 val.

 

Seniūnaičiai
Eil.
Nr.
Seniūnaitija Vardas, pavardė Telefonas
1. Butkiškės Dainius Noreika 8 612  03 778
2. Kilupių Lina Frejerienė 8 678  46 738
3. Didžiulių Antanas Šilaitis 8 655  17 397
4. Gėluvos Sigitas Džiaugys -
5. Grajauskų Vaiva Zakienė 8 614  39 170
6. Milašaičių Laimutė Jokilaitienė 8 686  01 138
7. Paliepių Arūnas Stumbra 8 648  21 175
8. Plikių Dalia Vilkelienė 8 686  01 168
9. Verėduvos Vytas Zaksas 8 686  01 193
 
 

ARIOGALOS SENIŪNIJA 


Apie Ariogalos seniūniją

   Ariogalos seniūnija ir pagal plotą (29 823 ha), ir pagal gyventojų skaičių (4700 gyventojų) yra didžiausia Raseinių rajone. Seniūnijoje yra 93 kaimai ir miesteliai. Didžiausi - Gėluva (380 žmonės) ir Butkiškė (400), Paliepiai (330), Verėduva (230), Didžiuliai (po 240), Plikiai (200), Milašaičiai (200).

   Seniūnijos gyventojai gali naudotis 4 bibliotekomis, yra 4 laisvalaikio salės, 4 medicinos punktai, 4 bažnyčios, 4 kapinės.

   Seniūnijoje labiausiai išplėtota žemės ir miškų ūkis, gyventojų aptarnavimo sfera. Žemės ūkio veikla užsiima sėkmingai ūkininkaujanti ŽŪB „Dainava“ bei Didžiulių kooperatinė bendrovė. Viena iš stambiausių įmonių - Verėduvoje esanti žemės ūkio bendrovė „Džeirana“. Veiklą pradėjusi nuo žemės apdirbimo paslaugų teikimo, plėtojusi medienos apdirbimo verslą, bendrovė užmezgė ryšius su Vengrija, vėliau su Baltarusija, kitomis užsienio šalimis. Viena moderniausių įmonių - Audronės Žilienės skerdykla - mėsos cechas bei jaunojo ūkininko Vaido Nagreckio UAB "Agrokonta", kuri specializuojasi apie 16 rūšių salotų ir lapinių salierų auginime. Irena Dobrovolskienė (Kilupių k.), Viktoras Ročka (Gėluvos k.), Česlovas Labutis (Plikių k.) – stambūs pieno gamybą vystantys ūkininkai; yra 4 individualios medieną apdirbančios įmonės, 1 autoserviso įmonė, 1 individuali paminklų gamybos įmonė, 2 individualios visuomeninio maitinimo įmonės, 7 parduotuvės, užsiimančių mažmenine prekyba; 4 individualios įmonės, užsiimančios veterinarine veikla ir kt.

   Dabartinėje seniūnijos teritorijoje, kaip ir visame Raseinių rajone, pokario metais vyko intensyvios partizanų kovos su okupantais. Susidūrimų su okupantais metu nuostolių patirdavo ir partizanai.

   Pasipriešinimas okupacijai, šįkart daugiau dvasinis, Ariogalos seniūnijoje nenuslopo ir vėliau. 1972 m. naktį iš liepos 21 į 22 d. prie Ariogalos, Dubysos šlaite šalia šaltinio, kaunietis Vytautas Lažinskas pastatė metalinį apie aštuonių metrų aukščio kryžių. Aišku, kryžius tuo metu negalėjo ilgai stovėti, bet dabar jis atstatytas ir vėl išdidžiai kyla ant kalno šlaito.

 

   Stebuklingu laikomas netoli šio kryžiaus trykštantis šaltinis. 1936 m., tiesiant Žemaičių plentą, buvo sutvarkyta šaltinio aplinka, padarytas nedidelis baseinėlis. V. Lažinskas prie minėto kryžiaus pritvirtino lentelę su savo regėjimo aprašymu. Pasak jo, šis šaltinis - tai Marijos ašaros.

   Netoliese, to paties kalno šlaite, visi važiuojantieji plentu mato išbetonuotus Gedimino stulpus ir datą - 1937 m. Pokario metais paminklą kėsintasi sunaikinti, tačiau technika neįveikė 70 cm į žemę įleisto paminklo - teko jį „maskuoti“ žemėmis ir velėna. 1989 m. Gedimino stulpai atstatyti ir vėl boluoja šlaite.


 
   Ariogalos seniūnija, kaip jokia kita Raseinių rajone, turtinga bažnyčių. 1506 m. buvo pastatyta pirmoji Butkiškės bažnyčia, nuo 1636 m. čia minima ir parapija. Dabartinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1939 m. Manoma, kad 1542-aisiais, prieš išvykdamas į Karaliaučių, Butkiškėje kurį laiką galėjo gyventi Martynas Mažvydas. Butkiškės dvarelis tuo metu priklausė kito žymaus Reformacijos ir lietuvių kultūros veikėjo Abraomo Kulviečio motinai.  


 
   Visi, kas į Raseinių rajoną atvažiuoja nuo Kauno ir pasuka į Žemaičių plentą, pirmiausia pamato ant kalnelio palypėjusią ir senų kapinaičių apsuptą Dievo Apvaizdos Lesčių bažnyčią. 1789 m. pirmąją koplyčią čia pastatė Kotryna ir Jonas Remeriai. Lesčių praeitis siekia žilą senovę. 1384 m. vietovė jau minima kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašyme.  

 
   1794 m. Paliepiuose pastatyta medinė kapų koplyčia. 1908-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Paliepių Šv. Kryžiaus bažnyčioje yra du dailės paminklai: liaudies dailės pavyzdys - paveikslas „Marija Rožančinė“ - ir 1852 m. Varšuvoje, A. Zvolinsko dirbtuvėje, nulietas varpas. Garsūs Paliepiai ir dabar.  


    Iš Ariogalos seniūnijos yra kilę nemažai garsių žmonių. Paliepiuose gimė istorikas Vincas Trumpa (1913-2002), Rajinciškiuose - vienas pirmųjų Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių Pranas Eimutis (1897-1919), Skapiškiuose - selekcininkas Dionizas Rudzinskas (1866-1954), Daujotuose - folklorininkas Antanas Juška (1819-1880), Keryvuose - filosofijos mokslų daktaras Česlovas Kalenda (gim. 1938), Kunigiškiuose - publicistas, vertėjas Kazimieras Vidikas - Tauras (1889-1962), Padargupiuose - poetė Zita Gaižauskaitė (gim. 1951), Pagausantyje - rašytojas, diplomatas Jurgis Savickis (1890-1952).
 

Lankytinos vietos

   Ariogalos seniūnijoje yra ir daugiau istorinių legendomis apipintų vietų. Kol tiksliai nenustatyta Ariogalos piliakalnio vieta, artimiausiu piliakalniu, matyt, reikėtų laikyti Gėluvos piliakalnį, dar vadinamą Birutkalniu.


   Verta aplankyti tyro vandens šaltinėlį Dubysos slėnio šlaite prie senojo Žemaičių plento ir greta 1937 metais iš betono nulietus Gedimino stulpus, archeologo - istoriko Tado Daugirdo giminės kapus Daugirdėnų kaime, paminklinį akmenį agronomo - selekcininko Dionizo Rudzinsko gimtinėje Skapiškių kaime, originaliai meno žmonių puoselėjamą Padubysio kaimą, Butkiškės šv. Jono Krikštytojo medinę bažnyčią ant Dubysos kranto, nedidukę Lesčių Dievo apvaizdos bažnytėlę, praeiti keturiais kabančiais lieptais per Dubysą (į Betygalą, Ugionis, Kalniškius, Bažavalę).
   Dubysos pakrantėse yra ne viena įdomi vietovė, senų laikų liudytoja. Tai mitologinis akmuo, po kuriuo neva yra paslėpti velnio turtai. Netoliese, kiek aukščiau Dubysos liepto, yra Dubysos gylė, kurioje, pasak padavimų, dažnai prigerdavę ir arkliai, ir žmonės.
   Už 300 m į rytus nuo Daugirdėnų kaimo kapinių teka apie kilometro ilgio upelis Perkūnravis, kuris, pasak padavimo, vardą gavęs dėl to, kad buvo sunkiai pereinamas, ir žmonės, per jį keldamiesi, vis keikdavęsi ir Perkūno vardą minėdavę.
   Net keletas senus laikus menančių vietų yra Gėluvos apylinkėse. Tai jau minėtas Gėluvos piliakalnis. Už 260 m į vakarus nuo piliakalnio, kairiajame Dubysos krante, yra jau užakęs Birutės šaltinis, dar vadinamas Biruto, Bironto akimi. Sako, kad kažkada karžygys Domantas įsimylėjęs ant piliakalnio šventą ugnį kūrenusią Birutę ir kartą naktį ją pagrobęs. Nešęs Domantas Birutę nuo kalno ir maždaug ties ta vieta, kur trykšta šaltinis, į juos trenkė supykęs Perkūnas. Atsivėrė žemė ir prarijo abu jaunuolius, o toje vietoje atsiradusi vandens akis.
   Turtinga istorija gali pasigirti ir pati Gėluva. Čia yra III-VI, IX-XII, XVI-XVII a. senkapių. Nuo 1578 m. minimas Gėluvos dvaras. Iš dabartinėje Ariogalos seniūnijoje esančių vietovių (neskaitant pačios Ariogalos) tik Gėluva gali pasigirti turinti seną prekymečių privilegiją, kurią jai 1738 m. išrūpino S. Chlevinskis.
   Legendomis apipinti Kalniškių šaltinis, Šventupis, dar vadinamas Lokupiu, ir netoli Žemygalos tekantis Šventravio upokšnis. Šios mitologinės vietovės, matyt, dar mena senuosius pagoniškus laikus.
   Per seniūniją teka graži Dubysos upė, didelė seniūnijos teritorija įeina į Dubysos regioninio parko teritoriją. Ariogalos seniūnijoje verta aplankyti Dubysos ichtiologijos draustinį.
   Daugėliškių k. miške 2015 m. buvo įrengti pažintiniai mediniai takai kovose už laisvę žuvusių Lietuvos partizanų paminklams bei bunkeriui apžiūrėti, kurių gerove ypač aktyviai rūpinasi Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas, Raseinių rajono savivaldybės narys Andrius Bautronis talkinant jo vadovaujamai Ariogalos jaunųjų šaulių 13-oji kuopai.

 

 


   Pajakališkių k. miške (netoli vandens šaltinėlio prie Žemaičių plento) yra partizanų išniekinimo ir užkasimo aukų atminimo vieta.
   2015 m. pradėtos tvarkyti senos vokiečių kapinės Milašaičių k.
   2015 m. atrastos apleistos II pasaulinio vokiečių kapinės Mikalavos k. (netoli Didžiulių k.) miške.

 

 

 


Informacija atnaujinta: 2017-01-20 12:56:37
 
 
© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.