Naujienos

Lapkričio 25 d. Šiluvos piligrimų centre surengta „Malonių kelio“ savivaldybių konferencija „Lietuva Europos religinio turizmo žemėlapyje: kaip užtikrinti, kad sakralinis paveldas taptų regioninės plėtros varikliu ir darniai susietų tikėjimą, paveldą bei turizmą?“, kurią organizavo VšĮ „Atrask Raseinius“.

 

Į Šiluvą atvyko Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių merai ir atstovai, projekto partneriai, religinio turizmo ekspertai, turizmo informacijos centrų ir nacionalinių institucijų, atsakingų už šalies turizmo politiką, atstovai. Raseinių rajono savivaldybei renginyje atstovavo meras Arvydas Nekrošius ir vicemeras Jonas Vazgys.

 

Sveikindamas konferencijos dalyvius, Raseinių rajono savivaldybės meras A. Nekrošius akcentavo keturių savivaldybių partnerystę ir nuoseklų darbą, kuriuo siekiama ne tik sutvarkyti ir išsaugoti sakralinį paveldą, bet ir padaryti jį gyvu vietos bendruomenių bei atvykstančiųjų gyvenimo centru. Meras priminė, kad Šiluva – viena seniausių Marijos apsireiškimo vietų Europoje ir strategiškai svarbus religinio turizmo centras, galintis pritraukti piligrimus ir keliautojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

 

Konferencijoje sveikinimo žodį taip pat tarė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė, Šiaulių vyskupas Darius Trijonis. Jų pasisakymuose daug dėmesio skirta religinio turizmo misijai šiuolaikinėje visuomenėje, sakralinio paveldo išsaugojimui ir prasmingam jo panaudojimui regionų plėtrai.

 

Pristatytas „Malonių kelio“ (Via Gratiarum) projektas, kurį apžvelgė Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Sandra Sabaliauskienė. Ji supažindino su maršruto vizija, jungiančia Šiluvą, Tytuvėnus ir kitas sakralines vietas, bei numatomomis veiklomis, kurios leis piligrimams ir kultūrinio turizmo mėgėjams keliauti patogiau ir patraukliau.

 

Apie religinio turizmo potencialą Lietuvoje kalbėjo Šiluvos piligrimų centro direktorė Silvija Čižaitė-Rudokienė, pabrėžusi, kad šalies dvasinis paveldas vis dar nėra pilnai atskleistas tarptautiniam lankytojui. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova pristatė naujosios piligrimystės tendencijas – kai dvasingumo paieškos derinamos su gamtos, kultūros ir vietos bendruomenių pažinimu.

 

Idėjų mainų sesijoje savivaldybių, Bažnyčios, turizmo ir kultūros institucijų atstovai aptarė, kaip sakralinį paveldą paversti regioninės plėtros varikliu:

• kaip geriau susieti tikėjimo vietas su vietos verslais ir paslaugomis;
  
  

• kaip įtraukti bendruomenes į piligrimų ir turistų priėmimą;
  
  

• kokių investicijų ir sprendimų reikia, kad religinis turizmas būtų tvarus, pagarbus vietos tradicijoms ir aplinkai.
  
  

Po diskusijų konferencijos dalyviai aplankė Šiluvos šventovę ir susipažino su jos svarbiausiais objektais – mažąja bazilika ir Apsireiškimo koplyčia. Vėliau svečiai išvyko į Tytuvėnus, kur Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje dalyvavo naktinėje ekskursijoje „Miestelis ir vienuolynas. Vakaro sutemos…“. Šios pažintinės veiklos leido gyvai patirti tai, apie ką kalbėta konferencijoje – religinį paveldą, kuris atgyja per istorijas, architektūrą, meną ir žmonių liudijimus.

 

Konferencijoje sutarta tęsti glaudų Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių bendradarbiavimą vystant „Malonių kelią“, derinant savivaldybių, Bažnyčios ir valstybės institucijų pastangas. Pabrėžta, kad toks partnerystės modelis yra būtina sąlyga, jog Šiluva ir visas „Malonių kelio“ maršrutas taptų matomas Europos religinio turizmo žemėlapyje, o sakralinis paveldas – realiu regioninės plėtros varikliu.

 

Raseinių rajono savivaldybė ir toliau aktyviai prisidės prie šių tikslų įgyvendinimo, matydama Šiluvą ir visą „Malonių kelio“ iniciatyvą kaip svarbią mūsų krašto tapatumo ir ateities investiciją.