Naudinga informacija
- Titulinis
- Kalbos tvarkyba
- Naudinga informacija
» Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšių numerių rašymo taisyklės
» Kaip rašyti telefonų numerius?
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178) patvirtino Lietuvių kalbos skyrybos taisykles. Skyrybos pasikeitimų nėra daug, daugiausia taisyklės tikslinamos ir papildomos.
Dažnai prireikia trumpinti žodžius, ypač rašant adresą arba nurodant, koks atstumas iki tam tikros vietos. Grafiškai žodžiai trumpinami rašant tik tam tikrą žodžio dalį ir gale jos tašką. Ši taisyklė galioja trumpinant žodį kaimas (k.).
Asmuo gyvena Užkalnių k., Nemakščių sen., Raseinių r. sav.
Sodyba įkurta Gabšių k.
Kilometras (km) yra mato vienetas, o po ilgio, ploto, tūrio, svorio, saiko ir kitų mato santrumpų taškas nededamas: m (metras), km (kilometras), cm (centimetras), mm (milimetras); g (gramas), kg (kilogramas), t (tona), l (litras).
Pravažiavau Gruzdiškės k., Daugodų k., liko 3 km iki Bralinskių k.
2023 m. rugsėjo viduryje vyko rinkimai į laisvą parlamentaro vietą Raseinių-Kėdainių apygardoje. Lietuvos Respublikos Seimo nariu išrinktas Matas Skamarakas.
Visi oficialūs valstybinės valdžios pavadinimai prasideda Lietuvos Respublika (tikrinis daiktavardis), sutrumpintai LR. Kiti pavadinimą sudarantys daiktavardžiai rašomi mažąja raide, taip rašomi ir įstatymų pavadinmai, pvz.: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, LR užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, LR vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, LR švietimo įstatymas.
Kodėl Lietuvos Respublikos Seimas ar LR Seimas?
Aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, tarptautinių organizacijų pavadinimams taikoma išimtis: visi jų žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos Taryba ir pan.
Režìmas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
Rėži̇̀mas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
Šie du žodžiai dažnai painiojami. Ir rėžimas, ir režimas yra taisyklingi skirtingų reikšmių žodžiai.
Žemiau pateikiama informacija iš VLKK Konsultacijų banko, kuri padės suprasti, kada kurį žodį vartoti.
Daiktavardis rėžimas padarytas iš veiksmažodžio rėžti (1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti; 2. skersti, pjauti; 3. labai skaudėti; 4. labai erzinti (jutimo organus); 5. skrieti, brėžti; 6. kirsti, trenkti, daužti; 7. šnek. atvirai, tiesiai sakyti; 8. prk. smarkiai ką daryti, žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“), pvz., Miško biržės rėžiamos laikantis biržių rėžimo nurodymų.
Tarptautinis žodis režimas [pranc. régime] vartojamas reikšmėmis: 1. tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka; 2. sistema taisyklių, priemonių, reikalingų vienokiam ar kitokiam tikslui pasiekti; 3. valst. santvarka, tvarka; valdymo forma (ypač pagrįsta prievarta); valdžia, vyriausybė; 4. gamtos reiškinių, objektų parametrai, jų kaita (žr. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 713), pvz.: Patalpoje palaikomas tinkamas oro temperatūros ir drėgmės režimas. Lankstus sutrumpinto darbo laiko režimas nepažeidžia Konstitucijos ir Žmonių saugos darbe įstatymo.
RINKIMAI
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. pirmalaikiai Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimai vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42.Kandidatai pristatė savo rinkimų programas laikraščiuose, lankstinukuose, debatuose. Rinkimų rezultatus pateiks rinkimų apygardos balsus suskaičiavusi rinkimų komisija.
Išrinktas Seimo narys atstovaus rinkėjams, gyventojams, savivaldybei.
Taigi, su rinkimais susiję dalykai įvardijami nusakomojo kilmininko forma, pvz.: rinkimų laida, rinkimų apylinkė, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija.
Gyvenamosios vietos deklaravimo terminas yra aprobuotas ir apibrėžia gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytų duomenų pateikimą gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Minėtame įstatyme ir valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintose Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse išdeklaravimo sąvoka nevartojama. Tiek įstatyme, tiek taisyklėse kalbama apie gyvenamosios vietos duomenų panaikinimą.
Dažnai girdime: prideklaruoti arba išdeklaruoti. Šie pasakymai trumpesni, bet ar taisyklingi?
Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiuo klausimu rašo: „Prideklaruoti, išdeklaruoti – šnekos variantai. Dalykinio stiliaus tekste, dokumentuose šie žodžiai nevartotini, vartotinas pasakymas panaikinti (gyvenamosios vietos) deklaravimo duomenis ar pan.“
Kiekviena tauta savaip reiškia padėką. Yra oficialus, familiarus ir nuoširdus dėkingumas. Lietuviai padėką nusako jaustukais ačiū ir dėkui. Ne vienas sako didelis ačiū arba didelis dėkui. Didelis dėkui - vertinys iš rusų kalbos. Ačiū labai netinka dėl lietuvių kalbai nebūdingos atvirkščios žodžių tvarkos. Turi būti: labai dėkui, labai ačiū arba labai dėkoju, nuoširdžiai dėkojame.
Kartais reiškiama gili padėka. Būdvardis gilus atėjęs iš rusiško padėkos reiškimo - ґлубокая благодарность (gili padėka). Taigi dėkodami reiškiame nuoširdžią arba širdingą padėką, nuoširdžiai dėkojame.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į simbolinių pavadinimų vartojimo rišliuose rašytiniuose tekstuose ir viešojoje šnekamojoje kalboje polinkius, 2007 m. balandžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. N-1 (110) „Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo" (Žin., 2007, Nr. 42-1625) . Šis nutarimas svarbus žurnalistams, reklamos tekstų kūrėjams, redaktoriams. Skelbiamas Valstybinės kalbos komisijos tinklalapyje (http://www.vlkk.lt/nutarimai). Nutarime bendromis gairėmis apibrėžtas bet kurio simbolinio pavadinimo (įmonės, organizacijos, knygos, žurnalo, renginio, daikto ir kt.) vartojimas. Rišliame tekste prekės ženklas taip pat tampa simboliniu pavadinimu, vartojamu pagal lietuviškos sintaksės dėsnius. Jeigu simbolinis pavadinimas vartojamas be nomenklatūrinio žodžio ir lengvai priderinamas prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės (šiuo atveju prie (i)o linksniuotės), jis turėtų būti kaitomas: „Maximai" reikalingi darbuotojai; naudojuosi „Norfos" nuolaidų kortele.
Kandidatai įsipareigoja atstovauti gyventojams, rinkėjams.
Išskiriamajai daikto ypatybei reikšti sudėtiniuose terminuose ir pavadinimuose vartojama įvardžiuotinė forma: nekilnojamasis, materialusis turtas, uždaroji akcinė bendrovė, viešoji įstaiga.
Neneškime atsakomybės, o būkime atsakingi.
Ne du tūkstantis, o du tūkstančiai dvidešimt tretieji metai.
Nevieši posėdžiai vyksta ne prie, o už uždarų durų.
Darbuotojai išeina ne atostogoms, o atostogų, atostogauti.
Atšalimas ne nusimato, o numatomas; numatoma, kad atšals.
Sąskaitos bankuose ne aptarnaujamos, o tvarkomos.
Tarybos nariai įsipareigoja ne prieš rinkėjus, o rinkėjams.
Posėdyje ne prabalsuojama, o balsuojama, pabalsuojama.
Konkursų dalyviai turi atitikti reikalavimus, o ne reikalavimams.
Vykdami į gamtą pasiimkime ne grilius, o kepsnines.
Šalies, kurioje gyvename, kalbą reikia mokėti, o ne žinoti.
To pasekoje (=Todėl, dėl to) atsirado reglamento papildymai ir pakeitimai.
Kad pradėti ir užbaigti (=Kad pradėtume ir užbaigtume). Sprendimas reikalingas, kad dalyvauti (=dalyvautų) aukcione. Kad su bendratimi neteiktinas vertinys. Kad vartojamas su tariamąja nuosaka.
Gautis - nevartoti savaimine rezultatine reikšme: Gali taip gautis (=išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Kas čia gavosi (=pasidarė, išėjo)?
Atremontuoti (=suremontuoti) namą. Nevartoti suremontavimo reikšme.
Metai laiko (=Metai) negaunu darbotvarkės. Prieš mėnesį laiko (=Prieš mėnesį). Ten, kur nebūtini atžvilgio kilmininkai, geriau jų atsisakyti.
Pastoviai (=Nuolat) dėl kelių duodame informaciją. Pastoviai, -us, -i - nevartoti, kai norima pasakyti šiaip ilgą laiką trunkantį ar nuolatinį dalyką.
Sekančiais (=Kitais) punktais. Sekantis,-i - esamojo laiko dalyvis, vartojamas asmeniui ar kokiam kitam aktyviam ko nors sekėjui apibūdinti.
Priėjome išvados (=Priėjome prie išvados//Priėjome išvadą). Prieiti - gali reikšti atėjimą ar priartėjimą prie problemos, abstraktų ko nors pasiekimą ar išsamprotavimą: Priėjome prie svarbiausio reikalo. Prieiti prie ko // prieiti ką - vartotini abu pasakymai, bet nevartotinas vienas kilmininkas prieiti k priėjo išvados; dar geriau: Komisija padarė išvadą.
Atstato mūsų lėšas (=Atkuria mūsų lėšas). Atstatyti - nevartoti nematerialaus atkūrimo, atnaujinimo, buvusios padėties ar statuso grąžinimo reikšmėmis, kai nėra statymo. Atstatyti galima namą, paminklą. Kalbant apie teisių atkūrimą, tinka veiksmažodžiai grąžinti, atkurti.
Ryšium su tuo gimė sprendimas (=Dėl to gimė sprendimas). Ryšium su nevartoti pagrindui reikšti: Ryšium su (=Remdamasis) išdėstytais faktais.
Jūs skaitot (=manot), kad per tuos metus pakils jo vertė? Skaitau nevartoti manymui, nuomonės turėjimui nusakyti. Nevartoti statusui ar būklei nusakyti; ką nors kuo laikome, ne skaitome.
Lietuvių kalbos institutas perkėlė į internetą du plačiai naudojamus leidinius: „Kanceliarinės kalbos patarimus" ir „Vietovardžių žodyną". KKP sudarė Pranas Kniūkšta, programuotojas Evaldas Ožeraitis. „Kanceliarinės kalbos patarimų" internetinis leidinys parengtas pagal 5-ąjį (paskutinį) leidimą, išleistą 2002 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute. KKP skiriami visiems, kas susijęs su dokumentų rengimu, nes tai yra patarimai, kas tinka kanceliarinei kalbai, o kas ne.
Ar vartotinas žodis blanširuoti? Šiuo metu šeimininkės ruošia rudens gėrybes, kad žiemą užsitęsus sunkmečiui ant šeimos stalo nepritrūktų daržovių, vaisių. Yra įvairių būdų tai padaryti. Vienos konservuoja, kitos šaldo, trečios nupliko, apverda, apvirina, o gal blanširuoja? Ne. Blanširuoti yra vengtinos hibridinės darybos žodis, vietoj jo vartotina nuplikyti, apvirti, apvirinti (Kalbos patarimai. Kn.4: Leksika:1. Skolinių vartojimas, 2005, p. 31).
Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga visi prisiminė šv. Brunoną, bet dažnas suglumstame, kai tekste reikia paminėti šventuosius. Rašoma įvairiai, o pasitikrinti nelabai yra kur. Ieškome liturginiuose maldynuose ir kalendoriuose, žinynuose, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje", įvairiose interneto svetainėse: http://www.bernardinai.lt/, www.catholic-forum.com/saints, http://www.catholic.org/ ir kt. Nėra parengtas krikščionių šventųjų vardų ir jų atitikmenų sąrašas, kitų šalių bažnyčių, vienuolynų ir panašių objektų vardų žinynas. Puikus Ritos Urnėžiūtės pasiūlymas „Gimtosios kalbos" žurnale išspausdintame straipsnyje „Atsargiai, šventieji!": „Kol sunkmetis, kol nėra kam finansuoti parengiamųjų darbų, galima būtų pradėti bent internete kaupti vardų ir jų atitikmenų įvairiomis kalbomis bazę". Būtų puiku - atsivertei, pasižiūrėjai ir esi tikras, kad parašei teisingai.
Kada šventasis, šventoji pradedami rašyti mažąja? Kai šventojo vardas minimas kaip kažkada gyvenusio asmens, šv. ar šventasis, šventoji pradedami rašyti mažąja raide.: XVI a., kai gyveno šv. Martynas. Kai žodžiai šventasis, šventoji ar santrumpa šv. yra tikrinių pavadinimų pradžioje, tada rašytina didžioji raidė: Šv. Mikalojaus bažnyčia, Šv. Mykolo bazilika.
Patogu, kai tekste pateikiamos tradicinės vardų formos, o skliausteliuose - atitikmuo tos šalies kalba. Skaitytojas sužino ir apie bažnyčią ar vienuolyną, ir kaip tas šventasis vadinamas toje šalyje.
Pasitaiko, kad vietoj šventosios Agotos, minima Agata (toks moters vardas gali būti), vietoj Šv. Andriejaus katedros - Šv. Andrejaus (Andriejus - vienas iš dvylikos apaštalų, apaštalo Petro brolis), vietoj šv. Juozapo - šv. Juozo ir pan.
Kartais sunkumų sudaro nomenklatūriniai žodžiai, kurie verčiami: basilica - tai bazilika, eglise, igreja - bažnyčia, capella - koplyčia, convento - vienuolynas, duomo - katedra.
Parengta pagal Ritos Urnėžiūtės straipsnį „Atsargiai - šventieji!", „Gimtosios kalbos " Nr. 9.
Klausimai, klausimų
Konkursas
Išlaidoms
Perduoti
Reglamentas, reglamentą
Kirčiuokime adventas, advento, adventui, adventą, adventu, advente
Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (vienuoliktoji, vienuoliktosios, vienuoliktajai, vienuoliktąją, vienuoliktąja).
Paléndriai
Raseinių rajono savivaldybėje šis kaimas yra 6 km į pietus nuo Raseinių, Kalnujų seniūnijoje, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Šalia esantis Kalnujų piliakalnis dažnai vadinamas ir Paléndrių vardu.
Paléndriai yra 1 kirčiuotės (kirčiuojamas tas pats skiemuo kaip ir vardininko).
Dum̃šiškiai
Dum̃šiškiai (1 kirčiuotė) – kaimas centrinėje Raseinių rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Raseinių.
Kirčiavimas
Vardininkas: Dum̃šiškiaiKilmininkas: Dum̃šiškių
Naudininkas: Dum̃šiškiams
Galininkas: Dum̃šiškius
Įnagininkas: Dum̃šiškiais
Vietininkas: Dum̃šiškiuose
Paraseinỹs
Paraseinỹs (34b kirčiuotė) - kaimas centrinėje Raseinių rajono savivaldybės dalyje, Paliepių seniūnijoje, 2 km į vakarus nuo Raseinių. Ties Pãraseinio kaimu nuo plento Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis atsišakoja kelias Paraseinys-Alėjai-Lioliai-Kelmė.
Paalsỹs
Paalsỹs pagal administracinį teritorinį suskirstymą priklauso Kauno apskričiai, Viduklės seniūnijai, Raseinių rajonui. Pãalsio kaimas yra 3b kirčiuotės. Kiti linksniai: Pãalsio, Pãalsiui, į Pãalsį, ties Pãalsiu, Pãalsyje.
Jurbarko rajone, Tauragės apskrityje esantis Pãalsio kaimas linksniuojamas ir kirčiuojamas taip pat.
Vosiliškis
Vosiliškis yra kaimas Pagojukų seniūnijoje, Raseinių rajono savivaldybėje. Pagal administracinį teritorinį suskirstymą priklauso Kauno apskričiai.
Vosìliškis ( Vosìliškio k.) yra 1 kirčiuotės (kirčiuojamas tas pats skiemuo kaip ir vardininko).
Ugioniai
Vardininkas: |
Ugióniai |
Kilmininkas: |
Ugiónių |
Naudininkas: |
Ugióniams |
Galininkas: |
Ugiónius |
Įnagininkas: |
Ugióniais |
Vietininkas: |
Ugióniuose |
Kudoniai
Kudoniai-kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 1 km nuo Betygalos.
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kudóniai
Kilmininkas: Kudónių
Naudininkas: Kudóniams
Galininkas: Kudónius
Įnagininkas: Kudóniais
Vietininkas: Kudóniuose
Dvarẽliškiai
Dvarẽliškiai – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje. Seniūnaitijos centras.
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas: Dvarẽliškiai
Kilmininkas: Dvarẽliškių
Naudininkas: Dvarẽliškiams
Galininkas: Dvarẽliškius
Įnagininkas: Dvarẽliškiais
Vietininkas: Dvarẽliškiuose
Vardininkas: |
Andrušáičiai |
Kilmininkas: |
Andrušáičių |
Naudininkas: |
Andrušáičiams |
Galininkas: |
Andrušáičius |
Įnagininkas: |
Andrušáičiais |
Vietininkas: |
Andrušáičiuose |
Vardininkas: |
Gabšiaĩ |
Kilmininkas: |
Gabšių̃ |
Naudininkas: |
Gabšiáms |
Galininkas: |
Gabšiùs |
Įnagininkas: |
Gabšiaĩs |
Vietininkas: |
Gabšiuosè |
Gervìnė
Raseinių rajono savivaldybėje, Paliepių senūnijoje, šalia kelio Raseiniai-Eržvilkas, yra Gervìnės k. (2). Gervìnė yra seniūnaitijos centras. Gervinės šnektą, kuri priklauso žemaičių raseiniškių tarmei, 1958 m. aprašė G. Vitkauskaitė.
Taigi, važiuojame į Gervìnę, sustojame ties Gervinè, lankomės Gervìnėje.
Švendū́na
Švendū́na (1 kirčiuotė)– kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, Nemakščių seniūnijoje, 3 km į pietus nuo Nemakščių. Kaimo vakaruose teka Upyna. Taigi, autobusai važiuoja iki Švendū́nos kaimo, apsisuka Švendū́noje, pravažiuoja Švendū́ną ir rieda toliau.
Kirčiavimas
Vardininkas: Švendū́na
Kilmininkas: Švendū́nos
Naudininkas: Švendū́nai
Galininkas: Švendū́ną
Įnagininkas: Švendū́na
Vietininkas: Švendū́noje
Požèčiai
Požečių kaimas yra Raseinių rajono savivaldybėje, Betygalos seniūnijoje, seniūnaitijos centras.Požèčiai (kirčiuojami pagal 2 kirčiuotę), Požèčių, Požèčiams, į Požèčius, ties Požèčiais, Požèčiuose.
Gatvių pavadinimai